Bendrieji reikalavimai

Statinių konstrukcijos


1.     PAGRINDINĖS SĄVOKOS  

 1.1 ATBRAILA – žemesnis šlaitinio ar plokščiojo stogo kraštas.



1.2 ATVIRKŠTINIS STOGAS – tai eksploatuojamas stogas, kuriame šiluminė izoliacija įrengta virš hidroizoliacinio sluoksnio.







1.3 HIDROIZOLIACINĖ STOGO DANGA – iš hidroizoliacinių medžiagų vieno ar kelių sluoksnių sudaryta vandeniui nelaidi stogo danga.



1.4 APSAUGINIS HIDROIZOLIACINĖS DANGOS SLUOKSNIS – paviršinis sluoksnis ar sluoksniai virš hidroizoliacinės dangos, apsaugantis šią dangą nuo atmosferos poveikio.



1.5 PAPILDOMAS HIDROIZOLIACINIS SLUOKSNIS – po arba virš hidroizoliacinės stogo dangos įrengtas papildomas hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis.




1.6 ĮLAJA – anga stogo dangoje vandeniui nuo stogo nuleisti.




1.7 KARNIZAS – stogo šlaito dalis, išsikišusi už išorinės sienos.

 


1.8 KRAIGAS – šlaitinio stogo viršutinė horizontali šlaitų sankirtos briauna.



1.9 LAŠTAKA – pastato elemento padengimo skarda išorinis kraštas.



1.10 PAKLOTAS – konstrukcinis elementas, ant kurio tiesiogiai klojama hidroizoliacinė stogo danga (pvz.: klojinys iš medžio ar medinių medžiagų, šilumą izoliuojančios medžiagos sluoksnis ar tiesiog laikančioji konstrukcija).



1.11 PALĖPĖ – patalpa pastato pastogėje.



1.12 PARAPETAS – sienos tęsinys virš stogo dangos.



1.13 PLOKŠČIAS STOGAS – nuožulnusis nuo 0,7 iki 7 laipsnių nuolydžio stogas.



1.14 STOGO LATAKAS – nuožulnus lovio tipo dviejų stogo šlaitų sankirtos ruožas arba pritvirtintas prie atbrailos pakabinamas latakas, o taip pat stogo plokštumoje įrengtas nuosvyrusis latakas.

 

1.15 STOGO ELEMENTAI – vėdinimo kanalai ir kaminėliai, alsuokliai, stoglangiai, kaminai, deformacinės siūlės, antenos ir kitos stoge ir virš stogo esančios konstrukcijos.




1.16 SUTAPDINTAS STOGAS – stogas, sutapdintas su patalpos lubomis.



1.17 ŠLAITINIS STOGAS – stogas, kurio šlaitų nuolydis didesnis nei 7 laipsniai.



1.18 VĖJALENTĖ – lenta, pritvirtinta prie stogo šoninio krašto.



Stogo įrengimas
 Bendrieji reikalavimai
 
·                     Stogai turi būti atsparūs atmosferos poveikiui ir projektiniams eksploatacijos poveikiams.
Ritininių stogo dangų klojimo minimali temperatūra +5oC.
Stogai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir naudojami taip, kad atitiktų esminius statinio reikalavimus  
·                      Stogų konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinių norminių dokumentų reikalavimus.
·                      Stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti stogą. Užlipimui ant stogo turi būti įrengti patogūs ir saugūs laipteliai.
·                      Stogams įrengti panaudoti statybos produktai neturi teršti aplinkos.
·                      Stogų konstrukcijų garsą izoliuojančios savybės turi atitikti Lietuvos Respublikos normatyvinių dokumentų reikalavimus.
·                      Stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. 
·                      Stogai turi turėti pakankamą nuolydį lietaus vandeniui nutekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams turi būti panaudoti stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai.
·                      Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Ant stogų, kurių karnizai aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuvedimo nuo stogo sistema. 
·                      Stogų šilumą izoliuojančios savybės turi atitikti reglamentų reikalavimus. 
·                      Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus. 
·                      Stogų konstrukcijoms naudoti neleidžiama tokių statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (vyksta cheminė reakcija, elektros korozija, terminis poveikis, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgaamžiškumą. 
·                      Stogai turi būti chemiškai atsparūs juos supančios aplinkos poveikiui. 
·                      Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai. Žaibolaidžių išdėstymas ir jųįrengimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais. Šalia gaisrinių kopėčių turi būti įrengti 80 mm skersmens išoriniai vandentiekio sausvamzdžiai su 
·                     prijungimo galvutėmis gaisrinėmis žarnomis sausvamzdžių apačioje ir viršuje pritvirtinti.
·                     Įlajos turi būti įrengtos 500 mm nuo stogo krašto, parapet, stoglangių, vėdinimo angų, deformacijos siūlių ir virš stogo iškylančių sienų. Įlajos turi būti apsaugotos nuo lapų ir žvyro patekimo į lietvamzdį. Prie įlajų įrengiamos vandens perpilimo įrenginys parapet (10 cm nuo stogo dangos paviršiaus). Užšąlančios vidinio vandens nuleidimo sistemos lietvamzdžių dalys turi būti tinkamai apšiltintos arba būti apšildomos. Stogo latakų nuolydis į įlają turi būti ne mažesnis kaip 1.4 °. Priešgaisriniai reikalavimai nurodyti techninio projekto dalyje “Gaisrinė sauga”.

Plokštieji neeksploatuojamieji stogai  
·                     Plokštiesiems neeksploatuojamiesiems stogams priskiriami stogai, kurių nuolydis ne mažesnis kaip 0,7 ° ir ne didesnis kaip 7 °. Įrengiant stogus su nuolydžiu nuo 0,7 ° iki 1,4 °, turi būti naudojami šio nuolydžio stogams specialiai pritaikyti statybos produktai ir konstrukciniai sprendiniai pagal hidroizoliacines dangos gamintojo dangos įrengimo rekomendacijas. 
·                      Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų konstrukcijų reikalavimai. Projektuojant ir įrengiant plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą:
-          garus izoliuojančio sluoksnio; 
-          nuolydžio suformavimo sluoksnio; 
-          termoizoliacinio sluoksnio;
-          vėjui nelaidaus sluoksnio;
-          vėdinamo oro sluoksnio; 
-          vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio;
-          papildomų hidroizoliacinių sluoksnių;
-          hidroizoliacinės stogo dangos; 
-           hidroizoliacinės dangos apsauginio sluoksnio. 
Priklausomai nuo stogo konstrukcijos ir panaudotų statybos produktų gali būti įrengti visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti sluoksniai arba gali būti įrengti atskirų sluoksnių deriniai. 
·                     Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų hidroizoliacinės dangos tvirtinimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais įvertinant stogą veikiančias vėjo  ir kitas apkrovas . 
·                      Reikalavimai plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų statybos produktams ir paklotams:
-          nuo atmosferos poveikių neapsaugotų betoninių ir gelžbetoninių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 200; 
-          nuo atmosferos poveikių neapsaugotų kitų mineralinių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 150; 
-          bituminių ir kitų mastikų atsparumas temperatūrai turi būti ne mažesnis kaip 75 °C;
-          vėdinamų plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų šiluminei izoliacijai (t. y. tais atvejais, kai termoizoliacinis sluoksnis neapkraunamas) leidžiama naudoti nesuslūgstančius ir tūrio nekeičiančius termoizoliacinius statybos produktus. Šie statybos produktai gali būti klojami laisvai arba, esant reikalui, tvirtinami, kad nenuslinktų; 
-          hidroizoliacinei dangai ir garus izoliuojančiam sluoksniui įrengti skirtų betoninių paklotų ir išlyginamųjų sluoksnių paviršius turi būti lygus, švarus ir sausas, ištrupėjimai ir plyšiai turi būti užtaisyti. Šių paklotų paviršiuose neturi būti išsikišimų, galinčių pradurti hidroizoliacinę dangą arba garus izoliuojantį sluoksnį. Tarp hidroizoliacinės dangos betoninio pakloto ir virš stogo iškylančių vertikalių paviršių (karnizų, liftų šachtų ir panašiai) turi būti palikti ne mažesnio kaip 20 mm pločio deformaciniai tarpai; 
-          hidroizoliacinės dangos arba garus izoliuojančio sluoksnio paklotams įrengti naudojamų termoizoliacinių statybos produktų sujungimai vieni kitų atžvilgiu turi būti perslinkti. Jei klojami keli termoizoliacinių statybos produktų sluoksniai, jų sujungimai gretimų sluoksnių atžvilgiu turi nesutapti. „Kryžmiški“ termoizoliacinių statybos produktų sujungimai neleidžiami; 
-          termoizoliacinių statybos produktų mechaninis atsparumas turi būti parinktas įvertinus galimą apkrovų poveikį. Minimalūs reikalavimai termoizoliaciniams statybos produktams iš mineralinės vatos ir polistireninio putplasčio tokie: kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas iš dviejų ar daugiau mineralinės vatos sluoksnių, arba termoizoliaciniam sluoksniui panaudota vienasluoksnė mineralinė vata su skirtingomis viršutinių ir apatinių sluoksnių stipruminėmis savybėmis, apatinių mineralinės vatos sluoksnių gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10 % [4.20], turi būti ne mažesnis kaip 30 kPa, o viršutinio sluoksnio turi būti ne mažesnis kaip: 50 kPa, kai viršutinis sluoksnis ne plonesnis kaip 40 mm; kitais atvejais 60 kPa; kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas iš vieno mineralinės vatos sluoksnio, tokio statybos produkto iš mineralinės vatos gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10 % [4.20], turi būti ne mažesnis kaip 50 kPa; kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas iš dviejų ar daugiau polistireninio putplasčio (EPS arba XPS) sluoksnių, apatinių polistireninio putplasčio sluoksnių gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10 % [4.20], turi būti ne mažesnis kaip 80 kPa, o viršutinio sluoksnio – ne mažesnis kaip 100 kPa; kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas iš vieno polistireninio putplasčio (EPS arba XPS) sluoksnio, tokio statybos produkto iš polistireninio putplasčio gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10 %, turi būti ne mažesnis kaip 100 kPa; visi stogo konstrukcijoms gaminti naudojami metalo ir skardos elementai turi būti iš korozijai atsparių statybos produktų: cinkuoto plieno, nerūdijančio plieno, vario ir panašiai; kai stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojančiam sluoksniui naudojama polietileno plėvelė ir panašūs statybos produktai, garus izoliuojantį sluoksnį  neleidžiama įrengti tiesiogiai ant trapecinių plieno lakštų paviršiaus (1 pav., a). Polietileno plėvelės ir panašių statybos produktų naudojimo atveju virš trapecinių plieno lakštų turi būti įrengtas lygus tvirtas paklotas garus izoliuojančiam sluoksniui (1 pav., b);

 
Garus izoliuojančio sluoksnio įrengimo virš trapecinių plieno lakštų schemos 
Stoguose, įrengtuose virš 12 ºC–30 ºC temperatūros patalpų su mažesniu kaip 80 % santykiniu oro drėgniu, kai stogų šilumos perdavimo koeficiento U (W/(m2·K) vertė ir garus izoliuojančio sluoksnio sd vertė atitinka Reglamento 3 priedo reikalavimus, garus izoliuojančio sluoksnio paklotams gali būti panaudoti iki 20 mm storio termoizoliaciniai statybos produktai. Kitais atvejais paklotams panaudotų termoizoliacinių statybos produktų storis turi būti pagrįstas skaičiavimais.
 ·                     Reikalavimai plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų garus izoliuojantiems sluoksniams: 
-          garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė. Stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas vidinėje termoizoliacinio sluoksnio pusėje. Garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti. Stogų virš šildomų patalpų garus izoliuojančio sluoksnio sd vertė turi būti pagrįsta skaičiavimais pagal reikalavimus arba turi atitikti Reglamento 3 priedo reikalavimus;
-          vėdinamuose stoguose, įrengtuose virš 12 ºC–30 ºC temperatūros patalpų su mažesniu kaip 85 % santykiniu oro drėgniu, kai vėdinamame oro sluoksnyje virš termoizoliacinio sluoksnio įrengto vėjui nelaidaus sluoksnio sd ≤ 0,2 m, iš vidinės termoizoliacinio sluoksnio pusės esančio garus izoliuojančio sluoksnio sd vertė turi būti ne mažesnė kaip 20 m; 
-          stogų virš šaldomųjų pastatų ir patalpų garus izoliuojančio sluoksnio reikalavimai nustatyti; 
-          stogo sandūrose su sienomis, taip pat konstrukcijų ir stogo elementų, pereinančių per denginį, vietose (prie švieslangių, šachtų ir pan.) garus izoliuojantis sluoksnis turi tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus. Deformacinių siūlių garinės izoliacijos sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad iš pastato patalpų nepraleistų drėgmės ir dengtų kompensatorių kraštus;
-          plokščiuosiuose stoguose, kurie įrengti virš horizontalių gelžbetoninių perdenginių, pirmiausia turi būti įrengtas nuolydį formuojantis sluoksnis, o garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas virš nuolydį formuojančio sluoksnio. Šis reikalavimas netaikos, kai nuolydį formuojantis sluoksnis įrengiamas iš specialiai tam tikslui skirtų gamyklinių termoizoliacinių statybos produktų. 
·                     Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų hidroizoliacinės dangos sutvirtinimo reikalavimai: Stogo hidroizoliacinėje dangoje turi būti numatytas reikiamas papildomų hidroizoliacinių sluoksnių skaičius, jų išdėstymas ir statybos produktai šių sluoksniųįrengimui. 
·                      Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų prijungimo prie vertikalių paviršių reikalavimai:  prieš įrengiant ritininę hidroizoliacinę dangą ant vertikalios mūrinės sienos, mūras turi būti nutinkuotas 
-          arba mūro siūlės turi būti užpildytos, o paviršius išlygintas; 
-           stogo sujungimo vietose su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais pastarieji turi būti padengti hidroizoliacine danga ne mažiau kaip 300 mm virš stogo plokštumos. Sujungimo su parapetais vietose, kai parapeto aukštis žemesnis nei 300 mm, hidroizoliacinė danga turi būti užleista ant parapeto viršaus ir pritvirtinta. Hidroizoliacinės dangos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.
·                      Deformacinių siūlių įrengimo hidroizoliacinėje stogo dangoje reikalavimai: 
-          deformacinės siūlės turi būti atitrauktos nuo sienų, parapetų ir kitų virš stogo išsikišusių pastato dalių ne mažiau kaip 500 mm; 
-          deformacinių siūlių išdėstymo intervalai turi būti tokie, kad užtikrintų hidroizoliacinės dangos sandarumą ir jos atsparumą irimui dėl deformacinių reiškinių; 
-          betone, keramzitbetonyje arba mediniuose paklotuose deformacinės siūlės turi būti įrengtos ne didesniais kaip 10 m intervalais, o termoizoliacinių statybos produktų paklotuose – ne didesniais kaip 30 m intervalais;
-          pastato aukščio perkryčio vietose esančiose deformacinėse siūlėse turi būti įrengti kompensatoriai. Deformacinės siūlės konstrukcija turi būti tokia, kad, atsiradus deformacijai, pro siūlę nepratekėtų vanduo. Deformacinių siūlių įdėklams turi būti naudojami nedegūs termoizoliaciniai statybos produktai; 
·                      Deformacinės siūlės pastato konstrukcijose, paklote ir hidroizoliacinėje stogo dangoje turi būti sutapdintos. 
·                      Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio reikalavimai: 
-          vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis turi būti įrengtas po hidroizoliacinės dangos sluoksniu;
-          kai hidroizoliacinė danga įrengta ant betoninių ar gelžbetoninių paklotų, privaloma įrengti vandens garų slėgio išlyginamąjį sluoksnį;
-          vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio oro mikrotarpsluoksniai turi susisiekti su išore per parapetus, karnizus arba vėdinimo kaminėlius;
-           visuose platesniuose kaip 10 m stoguose turi būti įrengti vėdinimo kaminėliai. 60 m2–80 m2 stogo plote turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas vėdinimo kaminėlis. 
·                      Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų parapetų reikalavimai: 
-          parapetai turi būti iškilę virš hidroizoliacinės stogo dangos paviršiaus ne mažiau kaip 100 mm; 
-          parapetai viso pastato perimetru turėtų būti įrengti viename lygyje; 
-          parapetų viršaus nuolydis turi būti į stogo pusę ir ne mažesnis kaip 2,9 °; 
-          padengiant parapetus skarda, ją būtina iškišti už vertikalaus sienos paviršiaus į abi sienos puses: esant keraminių, silikatinių apdailos plytų ir kitų išorės apdailai naudojamų statybos produktų atsparumui šalčiui, ne mažesniam kaip 100 šaldymo ir šildymo ciklų (Šilutės, Klaipėdos Palangos ir Skuodo rajonuose ne mažesniam kaip 150 šaldymo ir šildymo ciklų), – ne mažiau kaip 50 mm, o esant mažesniam atsparumui šalčiui, – ne mažiau kaip 80 mm. Mažiausias skardinio elemento užleidimas ant sienos (vertikalia kryptimi žemyn) turi būti ne mažesnis kaip nurodytąjį 1 lentelėje:  

Mažiausias skardinio elemento užleidimas ant sienos (vertikalia kryptimi žemyn)
Pastato aukštis (m) Skardinio element užleidimas ant sienos (vertikalia kryptimi žemyn) (cm)
<8 ≥5
8-20 ≥8
>20 ≥10
                  
 

REIKALAVIMAI PLOKŠČIŲJŲ NEEKSPLOATUOJAMŲ STOGŲ GARUS IZOLIUOJANTIEMS SLUOKSNIAMS

garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė 85% santykiniu oro drėgniu. Stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas vidinėje termoizoliacinio sluoksnio pusėje. Garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti. Stogų virš šildomų patalpų garus izoliuojančio sluoksnio ši vertė turi būti pagrįsta skaičiavimais .
vėdinamuose stoguose, įrengtuose virš 12°-30°C temperatūros patalpų su mažesniu už 85% santykiniu oro drėgniu, tada  sujungimų nebutina suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti. kai vėdinamame oro sluoksnyje virš termoizoliacinio sluoksnio įrengto vėjui nelaidaus sluoksnio sd < 0,2 m, iš vidinės termoizoliacinio sluoksnio pusės esančio garus izoliuojančio sluoksnio .Stogo sandūrose su sienomis, taip pat konstrukcijų bei stogo elementų, pereinančių per denginį, vietose (prie švieslangių, šachtų ir pan.) garus izoliuojantis sluoksnis turi tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus. Deformacinių siūlių garinės izoliacijos sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad iš pastato patalpų nepraleistų drėgmės ir dengtų kompensatorių kraštus;
plokščiuosiuose stoguose, kurie įrengti virš horizontalių gelžbetoninių perdenginių, pirmiausiai turi būti įrengtas nuolydį formuojantis sluoksnis, o garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas virš nuolydį formuojančio sluoksnio. Šis reikalavimas netaikomas, kai nuolydį formuojantis sluoksnis įrengiamas iš specialiai tam tikslui skirtų gamyklinių termoizoliacinių statybos produktų.



Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų vėdinimo reikalavimai: 


-          vėdinamų stogų konstrukcijose, virš šiluminės izoliacijos įrengto vėdinamo oro sluoksnio aukštis h (m) turi būti ne mažesnis, kaip apskaičiuotas pagal (1) formulę ir ne mažesnis kaip 50 mm: h =0,051 + 0,0095. ( l- 6) (1) čia: l – vėdinamo oro sluoksnio ilgis (m);
-          jei stogo konstrukcijose įrengtas vėdinamas oro sluoksnis, natūraliam stogo vėdinimui dviejose priešpriešinėse vėdinamo oro sluoksnio pusėse turi būti kiaurymės, kurių plotas kiekvienoje pusėje ne mažesnis kaip 0,2 % virš vėdinamo oro sluoksnio esančio stogo paviršiaus ploto ir ne mažesnis kaip 0,02 m2 viename stogo šlaito metre. Vienoje vėdinamo oro sluoksnio pusėje esančių vėdinimo angų plotas Aa (m2) apskaičiuojamas pagal formulę: A a = 0,002 · a ·l; (2) čia: a – vėdinamo oro sluoksnio plotis (m); l – vėdinamo oro sluoksnio ilgis (m). 
 

PLOKŠČIŲJŲ NEEKSPLOATUOJAMŲ STOGŲ HIDROIZOLIACINĖS DANGOS SUTVIRTINIMO REIKALAVIMAI:
stogo hidroizoliacinėje dangoje turi būti numatytas reikiamas papildomų hidroizoliacinių sluoksnių skaičius ir jų išdėstymas bei statybos produktai šių sluoksnių įrengimui.
Plokščių neeksploatuojamų stogų hidroizoliacinių dangų juostos iš bituminių ritininių medžiagų klijuojamos skersai stogo nuolydžio, pradedant nuo žemiausių stogo vietų (įlajų, karnizų).
 

Smeigių kiekio skaičiavimo pavyzdys


- pastato tipo specifikacija – ilgis/plotis/aukštis.
Gaunamas Cp dydis
- skaičiavimai pagal DIN 1055, dalis Nr. 4
W = Cp x q x 1,5 ( saugumo faktorius )
- kampinė dalis, kraštinė dalis, centrinė dalis
- 0,5 = minimali smeigė ištraukimo jėga

Skaičiavimo pavyzdys:
Pastatas: ilgis 15 m, plotis 8 m, aukštis 12 m
a) 15 : 8 = 1,88 b) 8 : 12 = 0,67 Pastato tipas Nr.1

Vėjo jėgos skaičiavimai:
kampinė dalis : 3 x 0,8 x 1,5/=3,6/0,5 = 7,20 arba 7 smeigės
kraštinė dalis : 1,7 x 0,8 x 1,5 = 2,04/0,5 = 4,8 arba 5 smeigės.

Centrinė dalis : 0,6 x 0,8 x 1,5 = 0,72/0,5 = 1,44 i.e. arba 2 smeigės/m2
Šiame sektoriuje minimalus smeigių kiekis 3 vnt./ m2
               


Mechaniniam tvirtinimui netinkamos dangos

• Užlaida mažesnė nei 12 cm
• 150 g / m2 armavimas
• 3 mm storio danga
• Žemos kokybės bitumas
• Mažesnis SBS modifikatoriaus kiekis %



Problemos naudojant netinkamas smeigės

• Netinkamos smeigės
• Aliumininės vinys ir smeigės
• Plastikininės smeigės
• Smeigių kokybė
• Lėkštelės forma
• Realūs kiekiai
• Rezultatas...? Skrendantis stogas


 
PLOKŠČIŲJŲ NEEKSPLOATUOJAMŲ STOGŲ PRIJUNGIMO PRIE VERTIKALIŲ PAVIRŠIŲ REIKALAVIMAI
Prieš įrengiant ritininę hidroizoliacinę dangą ant vertikalios mūrinės sienos, mūras turi būti nutinkuotas arba mūro siūlės turi būti užpildytos, o paviršius išlygintas;
stogo sujungimo vietose su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais pastarieji turi būti padengti hidroizoliacine danga ne mažiau kaip 300 mm virš stogo plokštumos. Sujungimo su parapetais vietose, kai parapeto aukštis mažesnis už 300 mm, hidroizoliacinė danga turi būti užleista ant parapeto viršaus ir pritvirtinta. Hidroizoliacinės dangos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.





Stogo dangos sujungimas su vertikaliu paviršiumi.
Vertikalus paviršius pirmuoju papildomu sluoksniu stogo dangos turi būti padengtas ne mažiau kaip 250 mm. Antras sluoksnis, danga su pabarstu, turi perdengti ant vertikalaus paviršiaus užlydytą pirmąjį sluoksnį ne mažiau 50 mm.
Sujungimas su vertikaliais paviršiais dirbant su dujiniais arba dizeliniais degikliais, atliekamas sekančia tvarka:
po pirmojo sluoksnio stogo dangos uždengimo nuo medžiagos atpjaunamas gabalas, kuris turi būti 150 mm ilgesnis nei projektuojamas užlaidos ant vertikalaus paviršiaus aukštis; medžiaga padedama išilgai dangos 150 mm atstumu nuo krašto ir pridedama prie sujungimo; prilaikant medžiagos apačią, pradedama dangą lydyti prie vertikalaus paviršiaus; prilydžius viršutinę dalį, apatinė dalis prilydoma prie horizontalaus paviršiaus; uždengus viršutinio sluoksnio stogo dangą, analogiškai priklijuojamas viršutinis papildomas sluoksnis su užlaida ant horizontalaus paviršiaus 250 mm (100 mm perdengiamas pirmas stogo dangos sustiprinimo sluoksnis).
Jeigu ritininių dangų pagrindiniai sluoksniai klojami lygiagrečiai parapeto sienai, tai sluoksni. Padėtis keičiasi

Stogo dangos sujungimas su vertikaliu paviršiumi (alternatyvus variantas).
Pagrindiniai stogo dangos sluoksniai klojami glaudžiai prie nuožulos. Papildomai ant nuožulos klojamas dar vienas sluoksnis stogo dangos, užleidžiamas ant horizontalaus paviršiaus 100 mm.
Klojant hidroizoliaciją tiesiogiai ant mineralinės vatos plokščių stogo dangos sluoksniai klojami po nuožulna ir tvirtinami prie pagrindo


1. Plokščias šiferis arba CDP
2. Parapeto apskardinimas iš cink.plieno
3. Tvirtinimo elementas iš plieno juostos t=3mm
4. Termozoliacija
5. Nuožula iš mineralinės vatos ploštės (100x100)mm
6. Daugiasluoksnė plokštė
7. Profilis iš cinkuoto plieno, tvirtinamas kniedemis
8. Plieninis profilis
9. Teleskopinis tvirtumas


Stogo dangos prijungimas prie daugiasluoksnes paneles

Sujungiant dangą su sienomis iš trijų sluoksnių panelių (
"sendvič" panelių ) privalomas papildomas parapetų sienų apšiltinimas mineralinės vatos plokštėmis. Prilydant papildomus stogo dangos sluoksnius prie sujungimo su parapetu, termoizoliacinis sluoksnis uždengiamas plokščiu šiferiu arba CDP lapais (cementinės - drožlių plokštės). Nuožulnos gaminamos iš kietos mineralinės vatos plokštės Nuožula iš mineralinės vatos klijuojama į kampą ant pašildyto bitumo. Pirmas stogo dangos sluoksnis sujungimo vietoje užleidžiamas ant horizontalaus paviršiaus 150 mm, antras sluoksnis perdengia pirmąjį 50 mm. Juosta iš cinkuoto plieno turi užtikrinti lietaus vandens nuotėkį nuo stogo dangos paviršiaus.






Stogo dangos krašto pritvirtinimas lentjuoste (metaline juosta)

Lentjuostėje kas 100 mm turi būti iškaltos skylės. Viršutinis juostos kraštas turi atlenkimų, kuris sudaro galimybę hermetizuoti siūlę, sandarinančią sujungimą tarp metalinės juostos ir sienos. Lentjuostę montuojama ant lygių vertikalių paviršių (nutinkuotos sienos, monolitinio betono, betoninių plytų ).
Lentjuostė negali būti montuojama ant medinių paviršių ir metalinių karnizų.
Vidiniuose ir išoriniuose kampuose kraštinė lentjuostė pjaustoma. Lentjuostės lankstyti kampuose negalima. Kraštinės lentjuostės kraštas nuo dangos kampo turi būti tvirtinamas atstumu ne didesniu nei 50 mm .
Kampuose atstumas tarp pirmo ir antro savisriegio (skaičiuojant nuo kampo)- 100 mm, visi sekantys savisriegiai montuojami kas 200 mm.



Lentjuostės montavimas dangos kampe                                            Dangos krašto apipavidalinimas lentjuoste


Montuojant tarp kraštinių juostų reikia išlaikyti (5-7) mm atstumą.
Visose vietose, kur baigiasi papildomi stogo dangos sluoksniai, lentjuostę reikia sumontuoti vertikaliai. Sumontavus kraštines juostas reikia plyšius tarp juostos viršutinio atlenkimo ir sienos uţpildyti bituminiu hermetiku. Sumontuotas vertikalias juotas aptepti polimeriniu - bituminiu hermetiku iš abejų pusių .
Stogo dangose su parapetinėmis sienomis iš betoninių panelių, panelių sudūrimo vietose juosta perpjaunama. Iš viršaus sumontuojama apsauginė skarda iš cinkuoto plieno, perdengianti perpjovimo vietą. Apsauginė skarda tvirtinama savisriegiais iš vienos pusės ir tepama poliuretaniniu arba kaučiukiniu hermetiku, skirtu tarp panelinėm siūlėm



Sujungimas su stogo dangos krašto nuleidimu į lovį



Stogo dangos sluoksniai sujungimo vietoje fiksuojami prie pagrindo lentjuoste arba savisriegiais su 50 mm skersmens poveržle. Tvirtinimo elementų žingsnis 200 mm.


Stogo dangos sujingimas su plytine siena


Jei nėra galimybės pilnai nutinkuoti sienos ir įrengti lovį stogo dangos sudūrime su siena, sienoje išpjaunamas griovys, kad būtų įrengta apsauginė skarda. Žemiau griovio siena nutinkuojama cemento-smėlio skiediniu M150. Stogo dangos sluoksniai sujungimo vietoje užleidžiami ne mažesniu nei 300 mm aukščiu ir pritvirtinami lentjuoste. Apsauginė skarda iš cinkuoto plieno įleidžiama į griovį ne mažiau nei 50 mm ir iš viršaus užtepta poliuretaniniu arba polisulfidiniu hermetiku.

DEFORMACINIŲ SIŪLIŲ ĮRENGIMO HIDROIZOLIACINĖJE STOGO DANGOJE REIKALAVIMAI

deformacinės siūlės turi būti atitrauktos nuo sienų, parapetų ir kitų virš stogo išsikišusių pastato dalių ne mažiau kaip 500 mm;
deformacinių siūlių išdėstymo intervalai turi būti tokie, kad užtikrintų hidroizoliacinės dangos sandarumą ir jos atsparumą irimui dėl deformacinių reiškinių;
betone, keramzitbetonyje arba mediniuose paklotuose deformacinės siūlės turi būti įrengtos ne didesniais kaip 10 m intervalais, o termoizoliacinių statybos produktų paklotuose –ne didesniais kaip 30 m intervalais;
pastato aukščio perkryčio vietose esančiose deformacinėse siūlėse turi būti įrengti kompensatoriai. Deformacinės siūlės konstrukcija turi būti tokia, kad atsiradus deformacijai, pro siūlę nepratekėtų vanduo. Deformacinių siūlių įdėklams turi būti naudojami nedegūs termoizoliaciniai statybos produktai;
deformacinės siūlės pastato konstrukcijose, paklote ir hidroizoliacinėje stogo dangoje turi būti sutapdintos.

Pastatų temperatūrinės - deformacinės siūlės
Priklausomai nuo pastatų geometrijos ir konstrukcijos atitinkamai parenkamos deformacinės siūlės.
Deformacinės siūlės visada būna stogo dangoje: jeigu šioje vietoje praeina deformacinė pastato siūlė; jeigu pastato ilgis arba plotis daugiau nei 60 m; pastato konstrukcijų, su skirtingu linijinio plėtimosi koeficientu, sudūrimo vietose (pvz.: betoninės perdangos plytos, gretinamos prie pagrindo iš cinkuoto profiliuoto lakšto); stogo susijungimo su kitu pastatu vietose); vietose, kur keičiama pastato karkasų elementų kryptis, sijos, balkiai ir stogo pagrindas; vietose kur keičiamas temperatūrinis režimas pastato viduje.
Norint išvengti vandens pratekėjimo per deformacinę siūlę, reikia suformuoti nuolydžius stogo dangoje taip, kad vanduo tekėtų į skirtingas puses nuo deformacinių siūlių.
Kaip garų izoliacinį sluoksnį deformacinių siūlių konstrukcijose galima naudoti ritininę gumą
įrengiant deformacines siūles stogo dangą geriau perpjauti.



Jeigu deformacinė siūlė rengiama vandenskyros vietose ir vandens srovės tekėjimas išilgai siūlės neįmanomas arba stogo nuolydis viršija 15 %, tai galima rengti supaprastintą deformacinę siūlę . Pastatų deformacijas kompensuoja viršutinė mineralinės vatos plokštė.
Dangose su pagrindu iš profiliuoto lakšto pagrindinius dangos sluoksnius reikia pritvirtinti prie deformacinės siūlės kraštų .





Termodeformacines siūles su sienelėmis iš lengvo betono arba vienetinių medžiagų galima
rengti stogo dangose su betoninių arba gelžbetonio plokščių pagrindu.
Termodeformacinės siūlės sienelė montuojama ant nešančiosios konstrukcijos.
Termodeformacinės siūlės sienelės kraštas turi būti aukščiau 300 mm virš stogo plokštumos. Siūlė
tarp sienų turi būti nemažesnė 30 mm.
Metalinis kompensatorius, montuojamas į termodeformacine siūle negali tarnauti kaip garų
izoliacija. Reikalingi papildomi garų izoliacijos sluoksniai ant kompensatoriaus.
 

PLOKŠČIŲJŲ NEEKSPLOATUOJAMŲ STOGŲ VANDENS GARŲ SLĖGIO IŠLYGINAMOJO SLUOKSNIO REIKALAVIMAI

vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis turi būti įrengtas po hidroizoliacinės dangos sluoksniu;
kai hidroizoliacinė danga įrengta ant betoninių ar gelžbetoninių paklotu, vandens garų slėgio išlyginamąjį sluoksnį įrengti privaloma;
vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio oro mikrotarpsluoksniai turi susisiekti su išore per parapetus, karnizus arba per vėdinimo kaminėlius;
visuose platesniuose kaip 10 m stoguose turi būti įrengti vėdinimo kaminėliai. 60-80 m2 stogo plote turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas vėdinimo kaminėlis.
 

Garų pasišalinimui iš stogo dangų konstrukcijų, įrengiami ventiliatoriai (ventiliaciniai kaminėliai)



Remontuojant stogo dangas, kurios praleisdavo vandenį, kaminėlio įrengimo vietoje, išgręžiama skylė iki garų izoliacijos sluoksnio. Senas šilumos izoliacijos sluoksnis pašalinamas, o susidariusi erdvė užpilama sausu keramzitiniu žvyru. Tokios operacijos dėka garai pasišalina iš stogo konstrukcijos žymiai greičiau. 80 m2 stogo plote turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas 110 mm diametro kaminėlis. Šlaitinio stogo dangoje kaminėliai įrengiami kas 10-12 m, ant stogo kraigo - kas 6-8 m.


PLOKŠČIŲJŲ NEEKSPLOATUOJAMŲ STOGŲ PARAPETŲ REIKALAVIMAI



  1. Plokščias šiferis arba CDP
  2. Parapeto apskardinimas iš cink.plieno
  3. Tvirtinimo elementas iš plieno juostos t=3mm
  4. Termozoliacija
  5. Nuoţula iš mineralinės vatos ploštės (100x100)mm
  6. Daugiasluoksnė plokštė
  7. Profilis iš cinkuoto plieno, tvirtinamas kniedėmis
  8. Plieninis profilis
  9. Teleskopinis tvirtumas
parapetai turi būti iškilę virš hidroizoliacinės stogo dangos paviršiaus ne mažiau kaip 100 mm;
parapetai viso pastato perimetru turėtų būti įrengti viename lygyje;
parapetų viršaus nuolydis turi būti į stogo pusę ir ne mažesnis kaip 2,9°;
padengiant parapetus skarda, laštaką būtina iškišti už vertikalaus sienos paviršiaus į abi sienos puses, esant keraminių, silikatinių apdailos plytų bei kitų išorės apdailai naudojamų statybos produktų atsparumui šalčiui ne mažesniam kaip 100 šaldymo ir šildymo ciklų (Šilutės, Klaipėdos Palangos ir Skuodo rajonuose ne mažesniam kaip 150 šaldymo ir šildymo ciklų), - ne mažiau kaip 50 mm. o esant mažesniam atsparumui šalčiui, - ne mažiau kaip 80 mm. Mažiausias laštakos profilio užleidimas ant sienos (vertikalia kryptimi žemyn)
Mažiausias skarda padengto parapeto laštakos užleidimas ant sienos

Pastato aukštis, m   
Reikalaujamas laštakos profilio užleidimas ant sienos, cm
iki 8
daugiau arba lygu 5
8-20
daugiau arba lygu 8
virš 20
daugiau arba lygu 10

Vandens nuvedimo nuo plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų reikalavimai:

-          Įlajų skeersmuo ir skaičius, esant vidinio vandens nuvedimo sistemai, turi būti pagrįsti sakičiavimais:

nutekėjimo drenažo pajėgumas
 
  • Diam. 75 = 300 Ltr / 1 min.
  • Diam. 110 = 492 Ltr / 1 min.
  • Diam. 125 = 690 Ltr / 1 min.
  • Diam. 160 = 786 Ltr / 1 min.
  • Su uždėtomis / grotelėmis -20% 
     
Stoge turi būti įrengtos ne mažiau kaip dvi įlajos. Vietoj dviejų įlajų leidžiama įrengti vieną įlają kartu su vandens persipylimo įrenginiu parapet; 
-          lietvamzdžių skerspjūvio plotas turi būti pagrįstas skaičiavimais; 
-          atstumas tarp įlajų turi būti pagrįstas skaičiavimais. Bendruoju atveju jis turėtų būti ne didesnis kaip 12 m; 
-          stogo plote įlajos turi būti išdėstytos žemiausiose stogo vietose. Ne mažesniu kaip 0,5 m spinduliu nuo vertikalios įlajos centro stogo paviršius turi turėti ne mažesnį kaip 6 ° nuolydį į įlają; 
-          įlajos turi būti įrengtos ne arčiau kaip 500 mm nuo stogo krašto, parapeto, stoglangių, vėdinimo angų, deformacijos siūlių ir virš stogo iškylančių sienų; 
-          įlajos turi būti apsaugotos, kad lapai ir žvyras nepatektųį lietvamzdį;
-          užšąlančios vidinio vandens nuvedimo sistemos lietvamzdžių dalys turi būti tinkamai apšiltintos arba apšildomos; 
-          tarp įlajos ir denginio turi būti įrengtas ne mažesnis kaip 1 mm pločio deformacinis tarpas; 
·                      stogo latakų nuolydis įįlają turi būti ne mažesnis kaip 1,4 °. 

Plokštieji eksploatuojami stogai

    Plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,7° ir ne didesnis kaip 7°. Šie stogai skirti ne tik apsaugoti statinius nuo atmosferinių poveikių, bet ir ant jų vykdyti įvairią veiklą. Įrengiant stogus su nuolydžiu nuo 0,7° iki 1,4°, turi būti naudojami šio nuolydžio stogams specialiai pritaikyti statybos produktai ir konstrukciniai sprendiniai pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo rekomendacijas.
 
 PLOKŠČIŲJŲ EKSPLOATUOJAMŲ STOGŲ KONSTRUKCIJŲ REIKALAVIMAI
        projektuojant ir įrengiant plokščiųjų eksploatuojamų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą:
-       garus izoliuojančio sluoksnio;
-       nuolydžio suformavimo sluoksnio;
-       termoizoliacinio sluoksnio;
-       vėjui nelaidaus sluoksnio;
-       vėdinamo oro sluoksnio;
-       vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio;
-       papildomų hidroizoliacinių sluoksnių;
-       hidroizoliacinės stogo dangos;
-       hidroizoliacinės dangos apsauginio sluoksnio;
-       oro sluoksnio arba vandenį drenuojančio sluoksnio;
-       grindų dangos pasluoksnių;
-       grindų dangos.
        priklausomai nuo stogo konstrukcijos ir panaudotų statybos produktų gali būti įrengiami visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai.
  
    PLOKŠČIŲJŲ EKSPLOATUOJAMŲ STOGŲ PRIJUNGIMO PRIE VERTIKALIŲ PAVIRŠIŲ REIKALAVIMAI:
        stogo sujungimo vietose su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais hidroizoliacinė danga turi būti pakelta į viršų ne mažiau kaip 300 mm virš grindų dangos. Sujungimo vietose su parapetais, kai parapeto aukštis mažesnis už 300 mm, hidroizoliacinė danga turi būti užleista ant parapeto viršaus ir pritvirtinta. Hidroizoliacinės dangos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.
    
    DEFORMACINIŲ SIŪLIŲ ĮRENGIMO PLOKŠČIUOSIUOSE EKSPLOATUOJAMUOSE STOGUOSE REIKALAVIMAI:
        jei atstumai tarp deformacinių siūlių nepagrįsti skaičiavimais, monolitinių grindų sluoksniuose iš betono arba cemento skiedinio deformacinės siūlės turi būti išdėstytos ne mažesniais kaip 1,5 m intervalais. Deformacinės siūlės turi būti ne mažesnės kaip 10 mm pločio ir išdėstytos viena kitos atžvilgiu statmena kryptimi. Šios siūlės turi būti ne arčiau kaip 500 mm nuo išorinių sienų ir kitų virš stogo išsikišusių konstrukcijų.
 
    VANDENS GARŲ SLĖGIO IŠLYGINIMO PLOKŠČIUOSIUOSE EKSPLOATUOJAMUOSE STOGUOSE REIKALAVIMAI:
 
    GRINDŲ SLUOKSNIO ĮRENGIMO PLOKŠČIUOSE EKSPLOATUOJAMUOSE STOGUOSE REIKALAVIMAI:
        grindų danga turi būti iš betono, gelžbetoninių arba kitų plokščių, iš ne mažesnio kaip 30 mm storio cementinio skiedinio arba smėlinio asfaltbetonio sluoksnio arba iš kitų tam tikslui pritaikytų statybos produktų;
       gamybiniams tikslams naudojamos eksploatuojamų stogų grindys (montavimo aikšteliu grindys ir panašiai) turi būti iš cementinio skiedinio, smėlio asfaltbetonio, iš plytelių. paklotų ant cementinio skiedinio. arba iš kitų tam tikslui pritaikytų statybos produktų;
       po grindimis turi būti įrengtas vandenį drenuojantis sluoksnis arba oro tarpas, o tarp grindų ir hidroizoliacinio sluoksnio turi būti įrengtas skiriamasis pasluoksnis, tikslu apsaugoti hidroizoliacinė dangą nuo pažeidimu ir/arba sukibimo su grindų danga;
        praėjimuose iki eksploatuojamų stogo zonų turi būti patiesti mediniai paklotai arba įrengtos grindys.
    PLOKŠČIŲJŲ EKSPLOATUOJAMŲ STOGŲ PARAPETŲ REIKALAVIMAI:
        eksploatuojami stogai turi būti aptverti. Virš parapetų turi būti įrengta apsauginė tvorelė, kurios aukštis virš grindų lygio būtų ne mažesnis kaip 1200 mm.

Plokšti eksploatuojami atvirkštiniai stogai

Atvirkštinis stogas – tai eksploatuojamas stogas, kuriame virš hidroizoliacinio sluoksnio įrengta šiluminė izoliacija.
    PLOKŠČIŲJŲ EKSPLOATUOJAMŲ ATVIRKŠTINIŲ STOGŲ KONSTRUKCIJŲ REIKALAVIMAI:
        projektuojant ir įrengiant plokščiųjų eksploatuojamų atvirkštinių stogų konstrukcijas būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą:
-       nuolydžio suformavimo sluoksnio;
-       vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio;
-       papildomų hidroizoliacinių sluoksnių;
-       hidroizoliacinės stogo dangos;
-       vandenį drenuojančio sluoksnio;
-       termoizoliacinio sluoksnio;
-       grindų dangos pasluoksnių;
-       grindų dangos.
        Priklausomai nuo stogo konstrukcijų ir panaudotų statybos produktų gali būti įrengiami visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti, sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai;
        plokščiųjų atvirkštinių stogu. termoizoliaciniams sluoksniams leidžiama naudoti tik statybos produktus iš ekstruzinio polistireninio putplasčio (XPS) arba analogiškų savybių specialiai šio tipo konstrukcijoms gamintojų pritaikytas šilumą izoliuojančias medžiagas;
        termoizoliaciniu statybos produktų mechaninis atsparumas turi būti parinktas įvertinus galimą apkrovų poveikį.
   

Plokštieji eksploatuojami apželdinti stogai

    PLOKŠČIŲJŲ EKSPLOATUOJAMŲ APŽELDINTŲ STOGŲ KONSTRUKCIJŲ REIKALAVIMAI:
        virš apšildomų ir neapšildomų patalpų esančiose apšiltinto eksploatuojamo apželdinto stogo konstrukcijose turi būti šie (žemiau nurodyta eilės tvarka) sluoksniai:
-       šiose Taisyklėse nustatytus plokščiųjų neeksploatuojamų stogų reikalavimus atitinkantys eksploatuojamo stogo sluoksniai;
-       vandenį drenuojantis sluoksnis;
-       vandenį filtruojantis sluoksnis;
-       žemės substrato sluoksnis.
Priklausomai nuo stogo konstrukcijų ir panaudotų statybos produktų gali būti įrengiami visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti, sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai.
    REIKALAVIMAI PLOKŠČIŲJŲ EKSPLOATUOJAMŲ APŽELDINTŲ STOGŲ VANDENĮ DRENUOJANČIAM SLUOKSNIUI:
       vandenį drenuojančio sluoksnio apačioje turi būti paklota danga, neleidžianti augalų šaknims prasiskverbti į apačioje įrengto eksploatuojamo stogo sluoksnius (pvz., metalo folija);
       drenuojantis sluoksnis turi būti ne mažesnio kaip 100 mm storio. Šiam sluoksniui gali būti panaudotas 5-20 mm stambumo plautas žvyras, keramzitas ar kiti tam tikslui pritaikyti statybos produktai.
    REIKALAVIMAI PLOKŠČIŲJŲ EKSPLOATUOJAMŲ APŽELDINTŲ STOGŲ VANDENĮ FILTRUOJANČIAM SLUOKSNIUI:
        vandenį filtruojančio sluoksnio storis priklauso nuo stogo konstrukcijoje naudojamo statybos produkto. Šio sluoksnio storis turi būti pakankamas vandens filtracijai. Filtruojančiam sluoksniui įrengti gali būti naudojamas sintetinis pluoštas, mineralinė vata, stiklo audinys arba kiti statybos produktai.
    REIKALAVIMAI PLOKŠČIŲJŲ EKSPLOATUOJAMŲ APŽELDINTŲ STOGŲ ŽEMĖS SUBSTRATO SLUOKSNIUI:
Bendruoju atveju turi būti įrengti šių storių žemės substrato sluoksniai:
-       vejoms ir gėlių gazonams - 100-200 mm;
-       gėlėms ir žydintiems krūmams - 200-300 mm;
-       krūmams ir nedideliems medžiams - 400-700 mm.
    KITI REIKALAVIMAI:
        apželdintas stogas turi būti įrengtas taip, kad vandens lygis drenuojančiame sluoksnyje nepakiltų virš filtruojančio sluoksnio daugiau kaip 40 mm;
        po grunto sluoksniu turi būti įrengtos įlajos arba apželdintą stogo dalį ribojančiuose borteliuose paliktos angos vandeniui nutekėti;
        hidroizoliacinė stogo danga sujungimų su virš stogo išsikišusiomis konstrukcijomis vietose turi būti pakelta virš dirvožemio paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm.
  
        Įrengiant stogų hidroizoliacinį sluoksnį iš bituminių polimerinių ritininių medžiagų turi būti įvertinamas stogo konstrukcijos sudėtingumo koeficientas . Remiantis stogo konstrukcijos sudėtingumo koeficientu , nustatomas įrengiamo stogo hidroizoliacinių sluoksnių medžiagų derinys.
 
POLIMIRENIŲ BITUMINIŲ RITININIŲ HIDROIZOLIACINIŲ STOGO DANGŲ PARINKIMAS PAGAL STOGO TIPĄ
 
Metodikos naudojimo instrukcija
Polimerinės bituminės ritininės hidroizoliacinės stogo dangos parenkamos pagal stogo tipą, įvertinus stogo konstrukcijos sudėtingumo koeficientą .
 lentelė skirta skirtingų tipų stogų konstrukcijų sudėtingumo koeficiento  nustatymui.  lentelė sudaryta iš trijų grafų:
·         Faktorius – nurodyti faktoriai, kurie lemia stogo konstrukcijos sudėtingumą;
·         Faktoriaus reikšmė – nurodytos kiekvieno faktoriaus, lemiančio stogo konstrukcijos sudėtingumą reikšmės;
·         Balai – nurodyta kiekvieno faktoriaus lemiančio stogo konstrukcijos sudėtingumą išraiška balais (0 – mažiausia reikšmė, 8 – didžiausia reikšmė)
Naudojantis  lentelėje pateikta informacija, balais įvertinamas kiekvienas faktorius, lemiantis stogo konstrukcijos sudėtingumą. Kiekvienas faktorius gali būti įvertinamas tik vienu iš balų, pateiktu prie to faktoriaus reikšmių. Susumavus visų faktorių išraišką balais, gaunamas stogo konstrukcijos sudėtingumo koeficientas
. Remiantis stogo konstrukcijos sudėtingumo koeficientu , tinkamų naudoti  hidroizoliacinių medžiagų minimalūs techniniai rodikliai .
 
Pagrindinės sąvokos
1Stogo paklotas – tai stogo konstrukcijos sluoksnis, skirtas garų izoliacijos, termoizoliaciniam, hidroizoliaciniam arba kitokiam sluoksniui įrengti
2Stogo nuolydis – tai nuolydis, lyginant su horizontale. Stogo nuolydžio matmuo reiškiamas kampu tarp stogo plokštumos ir horizontalios linijos laipsniais arba stogo dangos pakilimo nuo horizontalės procentu.
3Renovacija –  tai stogo remontas, įrengiant ant seno stogo naujus šiluminės izoliacijos ir hidroizoliacinį sluoksnius.
4Kapitalinis stogo dangos remontas – tai stogo dangos remontas, įrengiant naują hidroizoliacinį sluoksnį ant senojo hidroizoliacinio sluoksnio arba nuėmus senąjį hidroizoliacinį sluoksnį visam stogo plotui.
5Smulkus stogo dangos remontas – tai stogo dangos remontas, įrengiant naują hidroizoliacinį sluoksnį ant senojo hidroizoliacinio sluoksnio, nedidesniu vientisu plotu nei 30 m2.
6Eksploatuojamas stogas – tai stogas, kurio paviršiai naudojami žmonių buvimui ant jų, susisiekimui, apželdinimui ar kitam naudojimui.
 
STOGŲ KONSTRUKCIJŲ SUDĖTINGUMO KOEFICIENTO NUSTATYMAS
 
  FAKTORIUS
FAKTORIAUS REIKŠMĖ
BALAI
Stogo plotas
Iki 50 m2
0
Virš 50 m2
1
Stogo paklotas1
Lygus medinis pagrindas*
4
Gelžbetoninė konstrukcija
3
Plieninis profiliuotas lakštas
7
Eksploatuojamam stogui būdinga konstrukcija6
8
Stogo nuolydis2
0,7°- 1,4° (1,25% - 2,5%)
5
1,4° – 7° (2,5% - 12,28%)
1
Atliekamų darbų pobūdis
Įrengiamas naujas stogas
4
Renovuojamas stogas3
3
Kapitalinis stogo dangos remontas4
2
Smulkus stogo dangos remontas5
1
Stogo apšiltinimo sluoksnis (viršutinis šilumos izoliacijos sluoksnis / apatinis šilumos izoliacijos sluoksnis)
Nėra
1
Polistirolas / Polistirolas**
5
Akmens vata  / Polistirolas
4
Akmens vata / Akmens vata
4
Hidroizoliacijos sluoksnių skaičius
1
7
Daugiau, nei 1
0
*Įrengiant pirmąjį hidroizoliacijos sluoksnį ant medinio pagrindo negalima naudoti atviros liepsnos, būtina naudoti savaime limpantį paklotą stiklūno pagrindu. Tik ant įrengto savaime limpančio pakloto galima prilydyti sekančius hidroizoliacijos sluoksnius, naudojant atvirą liepsną.
**Įrengiant pirmąjį hidroizoliacijos sluoksnį ant polistirolo plokštės negalima naudoti atviros liepsnos, būtina naudoti savaime limpantį paklotą poliesterio pagrindu. Tik ant įrengto savaime limpančio pakloto galima prilydyti sekančius hidroizoliacijos sluoksnius, naudojant atvirą liepsną.  
 
POLIMERINIŲ BITUMINIŲ RITININIŲ HIDROIZOLIACINIŲ STOGO DANGŲ KLASĖS
 
K
Klasė
Viršutinio sluoksnio dangos
Apatinio sluoksnio dangos
Mechaninis atsparumas
(minimalus atsparumas
tempimui),
N/50mm
LST EN 12311-1
Lankstumas,  °C
LST EN 1109
Degumo klasė
LST EN 13501-1
Mechaninis atsparumas (minimalus atsparumas tempimui),
N/50mm
LST EN 12311-1
 
Lankstumas, °C
LST EN 1109
Degumo klasė
LST EN 13501-1
≥16
1
1000 / 800 *
950 / 750
-25
E
950 / 750
-25
E
11-15
2
900 / 700
-20
E
900 / 700
-20
E
8-10
3
800 / 600,
400 / 300**
-15
E
800 / 600 ,
400 / 300*
-15
E
4-7
4
500 / 250,
400 / 300**
-10
E
500 / 250
-10
E
1-3
5
300 / 200
0
F
300 / 200
0
F
K - Stogo konstrukcijos sudėtingumo koeficientas
* - viensluoksnėms dangoms
** - dangoms su stiklo pluošto (stiklūno) pagrindu
 
·                      Kiti plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų reikalavimai: 

-          durų, langų, vitrinų angų apačia ir liukų angų viršus turi būti ne žemiau kaip 250 mm virš stogo paviršiaus. Durų slenkstis ir liukų angų viršus turi būti padengti skarda arba apsaugoti specialiais profiliais. Hidroizoliacinė danga turi būti po skarda (profiliu); 
-          hidroizoliacinės stogo dangos tvirtinimas turi atitikti Reglamento 1 priedo reikalavimus;
-          jei įrengiamas tarpas tarp zenitinių švieslangių, šį tarpą reikia daryti ne mažesnį kaip 500 mm. Jeigu paliekamas tarpas tarp kitų virš stogo išsikišusių elementų, jis turi būti ne mažesnis kaip 500 mm;
-          jei virš stogo esančių konstrukcijų (pvz., vėdinimo šachtos) plotis skersai nuolydžio yra didesnis kaip 500 mm, iš kraigo pusės turi būti įrengta ne žemesnė kaip 150 mm aukščio dvišlaitė stogo dalis; 
-          vėdinimo kanalų angos turi būti uždengtos, kad į jas nepatektų lietaus vanduo;
-          jei stogo konstrukcijose įrengiama pastogė techninėms reikmėms, ji turi būti įrengta taip, kad iš pastato vėdinimo kanalų patenkantis į šią pastogę šiltas oras nesukeltų kondensacijos ant konstrukcijų ir nesudarytų konstrukcijų ardymo sąlygų; 
-          vėjui nelaidžiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti;
-          stogai turi būti suprojektuoti taip, kad praėjus 2 valandoms po lietaus + 20 laipsnių stogo paviršiuje nebūtų gilesnių kaip 5 mm vandens balų; antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje turi būti užsandarintos.

STOGO NUOLYDŽIO LAIPSNIAIS PERSKAIČIAVIMAS Į NUOLYDĮ PROCENTAIS


        Stogo nuolydžio kampas apskaičiuojamas pagal  formulę;
 
                                                 α=arc ctg (∆h/l),                  
 
čia: ∆h – aukščių skirtumas tarp aukščiausios ir žemiausios stogo vietos, m;
       l – stogo horizontalios projekcijos ilgis, m;
 
stogo nuolydis procentais (%) apskaičiuojamas pagal  formulę:
 
                                                    i =(∆h/l)*100,            
 
Stogo nuolydžio laipsniais perskaičiavimas į nuolydį procentai


 
    Stogo        nuolydis
    laipsniais
procentais
   laipsniais 
    procentais
0,7
1,25
21
38,39
1
1,75
22
40,40
1,4
2,5
23
42,54
1,5
2,62
24
44,52
2
3,49
25
46,63
2,5
4,37
26
48,77
2,9
5,00
27
50,95
3
5,24
28
53,17
4
6,99
29
55,43
5
8,75
30
57,74
6
10,51
31
60,09
7
12,28
32
62,49
8
14,05
33
64,94
9
15,84
34
67,45
10
17,63
35
70,02
11
19,44
36
72,65
12
21,26
37
75,36
13
23,09
38
78,13
14
24,93
39
80,98
15
26,80
40
83,91
16
28,68
41
86,93
17
30,57
42
90,04
18
32,49
43
93,25
19
34,43
44
96,37
20
36,40
45
100,0