Medžiagų parinkimas
Plokščiuoju stogu vadinamas stogas, kurio nuolydis – nuo 0,7° iki 7°. Lietuvoje egzistuojantys stogų įrengimo ir naudojamų medžiagų reglamentai neatitinka realios rinkos, daug naujai atsiradusių medžiagų net nėra minimos reglamentuose. Taigi projektuotojai parinkdami stogą dažniausiai yra priversti remtis gamintojų reklamomis, neatsižvelgdami į medžiagų specifikacijas ir konstrukciją. Juk svarbu ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir tinkamai parinkti dangas. Kartais net ir aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai gali stogo dengimo darbus atlikti netinkamai, jei bus pasirinkta netinkama danga. Taip pat galima permokėti ar parinkti per pigias medžiagas, dėl ko greitai teks perkloti visą stogą.
Nuolat neprižiūrimi gyvenamųjų namų stogai
Visus metus vykstančios administracinių pastatų statybos
Šiai grupei priskiriami įvairūs daugiaaukščiai ir biuro tipo pastatai, kurie dažniausiai priklauso vienam savininkui. Statant tokius pastatus labai svarbus statybų greitis, norima statyti visus metus be pertraukos. Stogai klojami gelžbetoniniu pagrindu, naudojant keramzitą suformuojamas reikalingas nuolydis. Pastaraisiais metais nuolydžių formavimo darbai gerokai pagreitėjo, nes polistireno gamintojai gali pasiūlyti iš karto reikiamu nuolydžio kampu išpjautą putų polistireną. Be to, formuojant nuolydžius iš putų polistireno nėra rizikos, kad darbo metu medžiagos sudrėks (kaip tai atsitinka su keramzitu). Atsižvelgiant į priešgaisrinius reikalavimus, stogas apšiltinamas arba akmens vata, arba laminuotu putų polistirenu. Tačiau žiemą vykdant statybų darbus nerekomenduojama naudoti akmens vatos, kadangi iš jos sunkiau pasišalina drėgmė, dėl kurios labai suprastėja dangos izoliacinės ypatybės. Tokiais atvejais geresnis sprendimas būtų putų polistirenas arba sustiprintos putų polistireno laminuotos plokštės. Kadangi bituminės dangos ant polistireno tiesiai lydyti negalima, apatinis dangos sluoksnis priklijuotas ant plokštės, jos sudėliojamos ir tada ant viršaus užlydomas viršutinis dangos sluoksnis. Dirbant žiemos sąlygomis šios medžiagos nedrėksta, nebijo šalčio. Tai žymiai greitesnis ir pigesnis stogo dangos klojimo būdas.Dangų klijavimo technologijos pritaikytos specialiems pastatams
Lietuvoje pastarojo tipo pastatų yra nedaug. Jiems galėtų būti priskiriami baseinai, tabako gamybos cechai ir pan. Klojant stogą paprastai įrengiama garų izoliacija, kuri sulaiko iš patalpos išeinančius garus, tačiau klojant tolesnius sluoksnius naudojami tvirtinamieji elementai, pažeidžiantys, praduriantys garų izoliacijos sluoksnį. Jeigu santykinė drėgmė pastate normali, tai nesukelia jokių problemų, tačiau esant didesniam jos kiekiui drėgmė gali patekti į stogo konstrukcijas ir negrįžtamai pažeisti stogą. Puikus sprendimas šioje situacijoje − sistema su savaime limpančiomis dangomis. Vietoje garų izoliacinės plėvelės būtų klojama bituminė danga, kurios viršutinis sluoksnis lipnus, dėl to šilumos izoliacijos plokštės nereikia tvirtinti tvirtinamaisiais elementais, jie paprasčiausiai susiklijuoja. Taip gaunama labai stipri ir visiškai nepažeista garų izoliacija. Ant viršaus klojamas viršutinis dangos sluoksnis.Atvirkščio stogo dengimo modelis eksploatuojamiems stogams
Eksploatuojamiems stogams, pvz., automobilių stovėjimo aikštelėms, garažams, gyvenamųjų namų balkonams, pasirinktos medžiagos turi būti itin patvarios ir tvirtos, kad sugebėtų atlaikyti dideles apkrovas. Tokio tipo pastatų grindiniai dažniausiai klojami plytelėmis, po kuriomis dedamas smėlis ar smėlbetonis, sudarantis barjerą nutekėti vandeniui, ir šis kaupiasi konstrukcijoje. Labai svarbu, kad vanduo nutekėtų, o ne užsistovėtų, kadangi tai gali pakenkti stogo patvarumui. Siekiant geriau apsaugoti konstrukcijas nuo galimo sudrėkimo, rekomenduotina stogą kloti bitumine danga. Tokiuose stoguose būtina naudoti specialią drenuojamąją plėvelę, kuri dedama ant hidroizoliacijos ir apsaugo nuo vandens užsilaikymo ant jos. Korys yra dviejų tipų. Pirmasis skirtas vertikaliems paviršiams ir nepadengtas geotekstile. Horizontaliems paviršiams naudojamas korys su geotekstilės sluoksniu, kad, kai ant jo viršaus pilamas smėlis ar cementas, jis neužpildytų vandeniui skirtų griovelių. Siekiant užtikrinti tokio tipo pastatų stogo medžiagų patvarumą buvo sukurtas naujas stogo dengimo modelis – vadinamasis atvirkščias stogas. Tiesiai ant gelžbetonio perdangos įrengiama hidroizoliacija, o šilumos izoliacija dedama jau ant jos. Kadangi šilumos izoliacinis sluoksnis yra viršuje, į jį gali patekti drėgmės, dėl to naudojama speciali izoliacinė medžiaga – ekstruzinis putų polistirenas. Rekomenduojama visus plokščiojo stogo dangos sluoksnius vieną nuo kito atskirti įvairiais filtruojamaisiais audiniais. Terminio plėtimosi ar vibracijos metu kiekviena medžiaga pagal savo technines ypatybes juda skirtingai, jei visi sluoksniai judėtų vienu metu, tai jie gadintų vienas kitą, tačiau atskyrus juos šios problemos bus išvengiama.Gamtos kampelis mieste − apželdinti stogai
