Kodėl atsiranda pelėsis?

Pagrindinės priežastys kodėl atsiranda pelėsis ,  idealios sąlygos pelėsio atsiradimui ir plitimui - 20°C temperatūra ir santykinis oro drėgnumas virš 90 %. , peršąla sienos žiemos metu , nekokybiški langai ar jų montavimas , bloga oro apykaita palaiko grybelių augimą. Be to, pelėsiai mėgsta purvą. Kuo nešvaresnis būstas, tuo daugiau bakterijų. 

Pelėsio atsiradimo priežastys ir būdai įveikti. 

Pelėsis gali atsirasti tiek naujos statybos butuose ir namuose, tiek tuose, kurie skaičiuoja dešimtis metų. Visi puikiai žinome, kad pelėsis yra ne tik estetinė problema, jis paveikia mūsų sveikatą ir imunitetą, taip pat jis labai pavojingas mažiems vaikams ir senjorams .
Pagrindinė priežastis – tai drėgmė ir šaltas paviršius, kadangi drėgmė kondensuojasi ant šalto paviršiaus, atsiranda rasos taškas ir tos vietos pradeda pelyti. Drėgmė ir šiluma taip pat turi įtakos pelėsiui, pavyzdžiui, vonioje, ypač jeigu joje ventiliacija užsikimšusi arba įrengta netinkamai, neveikia. Trumpai tariant, pelėsiui atsirasti reikia trijų komponentų – tai drėgmė, paviršiaus temperatūra ir aplinkinė temperatūra bei jų santykis. Jeigu tas santykis sutampa, atsiranda rasos taškas ir prasideda pelėsio vystymasis. Štai kitu atveju, jeigu šalta, bet drėgmės yra nedaug, pelėsio atsiradimo rizika sumenksta.

Tai koks turėtų būti drėgmės santykis namuose, kad išvengtume pelėsio? – Drėgmės santykis namuose turėtų būti 50–55 proc. Jeigu jis didesnis, kyla pelėsio rizika, o štai jeigu mažesnis, oras yra per sausas, tada taip pat nėra gerai žmogaus sveikatai. Reikia atrasti aukso viduriuką. Pirmieji pelėsio pasekmes pajaučia vaikai – jie lyg lakmuso popierėliai: pradeda kosėti, dusti, sirgti ir pan. Kai kurie žmonės ilgai neranda ligos, kol galiausiai išsiaiškina, kad namuose yra pelėsis ir jiems kenkia. Kadangi yra įvairių pelėsių, grybelių tipų, gali net kvapo nesijausti, nors dažniausiai pelėsio kvapą tikrai užuosite.

Susipažinkite – tai pelėsis. Jo yra visur. Bet jei jį matėte savo namuose, reiškia šiuo „svečiu“ turite atsikratyti kuo greičiau.

Pelėsis yra grybas. Su grybu kovoti nėra taip paprasta, kaip su augalais. Prieš pradėdami kovą, turėtumėte žinoti keletą svarbių dalykų apie savo namų priešą.

Pelėsis auga tik ten, kur yra pakankamai drėgmės. Jei namuose yra bent 60 proc. drėgmės, tai ideali terpė pelėsiui veistis.

Pelėsis nebijo šalčio. Jis gali gyventi ir neigiamoje temperatūroje, tiesiog tuo metu jis nesidaugins.

Pelėsis, kaip ir nemažai kitų grybų rūšių, pats savaime žmogui kenkia nedaug – tik kai kurios rūšys yra nuodingos. Dėl to tam tikros jo rūšys naudojamos maisto pramonėje. Tikrai žinote tokius produktus, kaip pelėsinis sūris ar vytinta pelėsinė dešra. Juose iš tikrųjų yra pelėsio rūšis, kuri nesidaugina, todėl ji žmogui ir nėra kenksminga. Didžiausia grėsmė žmogaus organizmui kyla tada, kai pelėsis dauginasi. Jis išleidžia sporas ir tam tikrus toksinus, kurie ir sukelia įvairias ligas. Prisiminkite – pelėsis nekenksmingas žmogui tol, kol neleidžia sporų dauginimuisi. Sporos sukelia nemažai lėtinių kvėpavimo takų ligų, taip pat sukelia alergijas.

Pats pelėsio organizmas žmogui gal ir nekenkia, tačiau jis kenkia paviršiams, ant kurių apsigyvena. Grybas minta organinėmis medžiagomis ir vandeniu, jam nereikia saulės šviesos, kaip augalui. Dėl to bene daugiausiai nukenčia mediniai paviršiai. Nukentėti gali betonas ar plastikas, jei tik jis nėra švarus. 

Jei pelėsis neturi kuo maitintis, jis tose vietose nebesiveisia. Tai esminis jo išnaikinimo principas – pašalinti pelėsio maistą ir vandenį.

Kaip pelėsis pateko į jūsų ką tik pastatytus naujus namus? Kodėl jis pas jus apsigyveno?
Pelėsio sporos skrajoja lauke. Mūsų šalyje oras yra pakankamai drėgnas, tad pelėsiui sudarytos puikios veisimosi sąlygos ne tik namų viduje, bet ir lauke. Taigi, sporų galite parsinešti iš lauko ant daiktų, rūbų, batų. Kartu su pelėsio sporomis jūs parsinešate ir dar šimtus kitų mikrobų, tačiau tie dažniausiai neišgyvena ir nespėja jums pakenkti. Pavienius mikrobus sunaikina žmogaus organizmas, kiti žūsta neturėdami kuo maitintis, bet pelėsis yra ypatingai gyvybingas ir atsparus, todėl jam reikia labai nedaug – šiek tiek drėgmės ir nešvarumų.

Kodėl pelėsis pirmiausiai puola vonią, o ne virtuvę, kur gausu organinio maisto?
Virtuvėje iš tiesų gausu maisto, tačiau ten dažniausiai trūksta drėgmės. Dauguma virtuvių turi gerai veikiančius gartraukius, kurie visus nuo puodų kylančius garus surenka ir meta lauk. Kartu iškeliauja ir didžioji dauguma virtuvėje atsiradusių pelėsių sporų. Taigi, daugintis virtuvėje jiems sąlygos yra kiek sunkesnės, nei vonioje. 

Vonioje ventiliacijos sistema yra kur kas silpnesnė, arba jos nėra iš viso, todėl pasiekti 60 proc. oro drėgmę po valandinio pagulėjimo vonioje yra labai paprasta. Vonioje oras šiltas ir drėgnas, o tai idealios sąlygos pelėsiui tarpti. Bet ką jis tada valgo? Deja, pelėsis yra labai nereiklus maistui. Jis gali misti muilo likučiais, žmogaus plaukais ir kitomis smulkmenomis, kurių vonioje yra pakankamai daug. Kai prausiatės po dušu, vanduo su organiniais nešvarumais nuo jūsų kūno patenka ant vonios kraštų ir jei tik jis kaupiasi, pelėsis jau turi kuo pasimaitinti.
Pelėsiui kelio į namus neužtversite, sporų parsinešite iš lauko bet kuriuo atveju. Dėl to vienintelis būdas šio „svečio“ atsikratyti – nesudaryti sąlygų jam augti ir daugintis. Pelėsis nesidaugina sausame ore, kur nėra vandens. Pelėsis neturi ko ėsti, jei paviršius, ant kurio nukrito sporos yra sausas ir švarus. Pelėsis nemėgsta švaraus plastiko, metalo, stiklo, dažyto ar lakuoto paviršiaus. Jam patinka mediena ir celiuliozė ir kitokie angliavandeniai, nes tai lengviausiai ardomos medžiagos, kurios kaupia drėgmę ir nešvarumus. Taip pat pelėsiui patinka medvilniniai ar vilnoniai kilimai ir medžiagos. 

Jei namuose bus švaru, sausa, viskas bus tinkamai apsaugota nuo drėgmės, problemų su pelėsiu neturėtų būti. Kartais jis gali užsukti nekviestas, tačiau turėkite visada omenyje – išnaikinkite jį greitai ir problemų išvengsite. Jei pelėsio nenaikinsite, per keletą metų jis gali sunaikinti jūsų namų sienas, ypač medines.


Kaip pelėsį išnaikinti
Actas yra idealus valiklis. Tiesiog įpilkite acto į purškiklį ir papurkškite ant pelėsio sankaupos. Tada palikite valandai. Po to nuvalykite kempinėle ir būtinai nusausinkite servetėle ar sausu skuduru. 

Taip pat galite praskiesti paprastą baliklį (santykiu 1:3) vandeniu. Šį tirpalą taip pat reiktų užpurkšti ant pelėsio ir kiek palaikyti, tada viską nuvalyti.

Žmonės net ir degtinės pila, tačiau tai kur kas brangesnis būdas, nei actas ar baliklis. Veiksminga priemonė yra ir vandenilio peroksido tirpalas (vandenilis 1 dalis, vandens – 2 dalys). Tokį tirpalą reikia laikyti tik 10-15 minučių, tam poros valandų nereikia.

Svarbiausia proceso dalis – nuvalymas ir išdžiovinimas. Galite nevargti su plaukų džiovintuvu. Pelėsis atlaiko 100 laipsnių temperatūrą net 2 valandas, tad čia nepadės net verdantis vanduo. 

Po valymo yra labai svarbu patalpą vėdinti. Žiemą tai gana sudėtinga, todėl rekomenduojame įsigyti drėgmės surinktuvą. Mėgstate džiovinti namuose skalbinius? Laukite nekviesto svečio – pelėsio. Dėl to geriausias spendimas tokioms patalpoms, kuriose renkasi kondensatas ar yra drėgnas oras – oro drėgmės surinktuvas. Tiesiog po valymo jį įjungiate kelioms valandoms ir pelėsiui bus nebeįmanoma ten gyventi kurį laiką.

Jei namuose kaupiasi kondensatas ir drėgmė, reikalingas kompleksinis sprendimas – tinkama ventiliacija arba kondicionierius. Jei atsikratysite pelėsio tam tikrose vietose ir neišspręsite drėgmės problemos, jis vėl sugrįš.