Kodėl prilydomosios bituminės stogo dangos vienas efektyviausių sprendimų renovuojant daugiabučių stogus?

Daugelis bituminėmis dangomis dengtų daugiabučių namų stogų yra apverktinos būklės  ir laukia renovacijos. Didelė dalis šių stogų jau buvo renovuoti prieš dešimtmetį, jų renovacijai pasirenkant pigias, žemesnės kokybės stogo dangas.  Kokias medžiagas pasirinkti ir kaip užtikrinti, kad po neilgo laikotarpio ir vėl nereikėtų grįžti prie stogo renovacijos?

Sutapdintų (plokščių) stogų renovacijai paprastai yra naudojamos prilydomosios bituminės dangos. Plokščių stogų dangas pagal medžiagų sudėtį sąlygiškai galima suskirstyti į  dvi pagrindines grupes. Vieną sudaro dangos su bitumu – tai ritininės bituminės ir polimerinės bituminės, kitą – PVC  ir kitų sintetinių plėvelių pagrindu pagamintos dangos. Nors abi medžiagos turi savo pritaikymo sritis, tačiau plokščių stogų renovcijai tinkamiausiomis laikomos bituminės dangos.  „Vienas efektyviausių variantų renovuojant senus daugiabučių stogus – tai kvėpuojanti ir ekonomiška sistema iš bituminės dvisluoksnės dangos, klojamos ant termoizoliacinio sluoksnio – akmens vatos arba polistireno putplasčio .

Svarbiausia – teisingai nustatyti problemą

Nekokybiškai įrengtų bituminių stogų pasitaiko ne tik dėl prastų medžiagų, bet ir dėl „žmogiškojo faktoriaus“ – projektavimo klaidų, stogdengių neprofesionalumo, perdėto užsakovų taupumo, blogo rangos darbų organizavimo. Dirbant paskubomis daroma begalė stogo įrengimo klaidų, pasitaiko daug iki galo nesutvarkytų mazgų jungčių, o tai reiškia atvirą kelią lietui. Problemų su kuriomis dažniausiai susiduriama renovuojant senus ruberoidu dengtus stogus yra ne viena. Dėl didelių darbo sąnaudų pašalinant seną ruberoido dangą, ši dažniausiai yra paliekama – nauja danga prilydoma ant senosios. Neretai sena ruberoido danga (kurios bendras storis kartais siekia 7-10 sluoksnių ir daugiau, jei stogas jau buvo keletą kartų  renovuotas) ir po ja esantys stogo konstrukcijos sluoksniai būna labai įmirkę. Prilydant naują stogo dangos sluoksnį, ši drėgmė tarsi „uždaroma“ po juo. Vasarą, kai saulė įkaitina stogą, po tokia danga susidaro didelis vandens garų slėgis, kuris dažnai lemia pūslių atsiradimą naujoje dangoje. Tokios pūslės yra ne tik estetinė problema – taip žymiai greičiau pažeidžiamas stogo dangos paviršius (ypatingai, jei naudojamos pigios, prastos kokybės medžiagos).

Kaminėliai gelbsti nuo drėgmės

Tam, kad sumažinti vandens garų slėgį po danga, yra įrengiami ventiliaciniai kaminėliai. Tačiau dažnai, dėl neteisingo jų įrengimo, ar kitų priežasčių, jie pridaro daugiau žalos, nei duoda naudos. Kaminėliai įrengiami įleidžiant juos iki garų izoliacijos sluoksnio. Tad pirmiausia jie ir vėdina įmirkusį dujų silikato ar keramzito sluoksnį, bet yra mažai veiksmingi pašalinant viršutiniuose ruberoido sluoksniuose susikaupusią drėgmę. Taip pat galima įrengti specialius kaminėlius, kurie vėdintų ir viršutinius senos dangos sluoksnius. Tuomet reikia naudoti specialias ventiliuojamas dangas (dažniausiai dvisluoksnes, kurių apatinis sluoksnis prilydomas ~50 % paviršiaus ploto, paliekant garo išskirstymo kanalus). Taip pat reikia nepamiršti, jog apie 90 % įrengimo klaidų pasitaiko būtent įvairiausių stogo detalių (parapetų, kaminėlių, stoglangių, įlajų) vietose. Ventiliacijos kaminėlius draudžiama įrenginėti žemiausiosė stogo vietose .

Drėgmė ardo termoizoliacinį sluoksnį

Prieš renovaciją reikia nustatyti ne tik senosios stogo dangos pažeidimus, bet  išsiaiškinti, kokia yra stogo konstrukcija – ventiliuojama, ar palėpės yra šaltos ar šiltos; ar ten atvesti vamzdynai, nuo kurių sklindanti šiluma kondensuojasi. Iš gyvenamų patalpų išeinantis garas kyla į viršų link stogo ir pasišalina per ventiliacines angas, tačiau dažnai dėl nežinojimo angos yra užsandarinamos manant  jog taip taupysis šilumos energija. Nerasdamas pro kur išeiti garas kaupiasi palėpėje, kondensuojasi ir per lubas grįžta atgal į gyvenamas patalpas. Toks procesas gali vykti keletą metų, kol nuolat cirkuliuojanti drėgmė ima ardyti termoizoliacinį sluoksnį ir gyvenamųjų patalpų lubos ima drėkti. Taip pat svarbu patikrinti, ar neužsikimšę, neužteršti nubėgimo šulinėliai. Tokiu atveju, kai nutekėjimo sistemos yra užsikimšusios, vandens pertekliui nėra kur nubėgti ir ant stogo ima laikytis balos, kurios žiemą užšąla ir ardo dangos paviršių. Dažna problema- senas, nusidėvėjęs lietaus nutekėjimo vamzdynas. Jis dažnai būna užsikimšęs ar užterštas, todėl, esant stipriam lietui, užsikemša ir vandens perteklius pradeda sunktis per nesandarias bei pažeistas seno vamzdyno jungtis, užliedamas gyventojų butus. Dėl šios priežasties renovacijos metu būtina pakeisti senus lietaus vandens surinkimo stovus naujais.

Stogą reikia tikrinti periodiškai

Gyvenamųjų namų stogų dažniausiai niekas neprižiūri, jais vaikščioti galimybę turi bene kiekvienas gyventojas, taigi, šie stogai turi būti itn tvirti ir atsparūs pažeidimams. UAB „MidaLT“ specialistai pataria periodiškai užlipus ant stogo tikrinti jo būklę, taip siekiant išvengti rimtesnių pažeidimų. Šiam darbui atlikti patikimiausia samdyti savo srities žinovą, kuris nustatytų esamas problemas ir pateiktų jų sprendimo būdus. Žiemos metu stogą nuo iškritusio sniego patartina valyti tik tuo atveju, jei yra tikimybė, jog kritulių svorio gali neatlaikyti stogo konstrukcija. Valant sniegą, neretai fiziškai pažeidžiamos ritininės dangos, o per atsiradusias kiaurymes vanduo skverbiasi į gilesnius stogo dangos sluoksnius. Nuo UV spindulių dangas saugo akmenėlių pabarstas, kurio pažeistose vietose nebelieka, tad papildomai danga kenčia ir nuo spinduliavimo. Tokiu būdu dar labiau sutrumpėja jos eksploatacinis laikas.

Kokybės sąskaita taupyti nepatartina

Sutapdintų stogų renovacijos metu, jei stogas yra šiltinamas, atsižvelgiant į esamą situaciją gali būti klojamas papildomas, vidutiniškai 20 cm storio termoizoliacinis sluoksnis, leidžiantis pasiekti šiuo metu statybos normų reikalaujamą stogo konstrukcijų šilumos varžą, nurodytą statybos techniniame reglamente STR 2.05.01: 2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“. Tokius stogus prilydomąja danga būtina dengti dviem sluoksniais. Dažnai tam, kad sumažinti medžiagų savikainą (ir konkursinio pasiūlymo kainą) rangovai naudoja pigias abejotinos kokybės medžiagas (ypač dažnai – apatiniam sluoksniui), kurių tarnavimo laikotarpis neviršija 10 – 15 metų. Bet kokie taupymai kokybės sąskaita atskirose sistemos dalyse turi tiesioginę įtaką galutiniam rezultatui.

Drėgmę iš stogo pašalinantys sprendimai

Jei pasirenkama stogo konstrukcijų renovacija be papildomo šiltinimo, tuomet reikia atkreipti dėmesį į naudojamų medžiagų bei jų sistemų paskirtį – jos turi būti skirtos būtent tokių stogų renovacijai. Dažniausia problema, kylanti renovuojant senus stambiaplokščius daugiabučius ta, jog senoji ruberoidinė stogų danga būna per daug prisigėrusi drėgmės, tad klojant naują stogo dangą tenka sukurti specialius, drėgmę iš stogo pašalinti leidžiančius sprendimus. Yra keli šios problemos sprendimo variantai. Pirmojo tipo stogų danga iš karto nevisiškai prilydoma prie pagrindo ir suformuojamas išlyginamasis sluoksnis taip, kad susidarantis garo slėgis būtų išlyginamas drėgmės perteklių pašalinant per specialiai įrengtus kaminėlius. Antrasis variantas – prieš dedant stogo dangą, įrengiamas specialus perforuotas atskiriamasis sluoksnis, neleidžiantis dangai visiškai prisiklijuoti prie pagrindo, ir sudaromos sąlygos drėgmės pertekliui pasišalinti per įrengtus kaminėlius.

Stogo ilgaamžiškumą lemia kokybiškos bituminės stogo dangos ir profesionaliai atlikti darbai 

Stogų renovacijai tinkančias bitumines prilydomas ir hidroizoliacines dangas reikia rinktis atsižvelgiant į nutraukimo jėgas ir bitumo sudėtį. Kuo didesnės nutraukimo jėgos, tuo yra geriau. Stogo renovacijai netinkamos bituminės dangos su stiklūnu – tokios dangos pagrindas turi būti poliesteris.

UAB „Mida LT“ siūlo kokybiškas bitumines ritinines stogo ir hidroizoliacines dangas įrengti naujiems ir remontuojamiems stogams. Prilydomoji elastomerinė stogų ir hidroizoliacinė danga „MIDA TECHNOELAST“ pasižymi puikiomis techninėmis, ilgaamžiškumo ir kokybės savybėmis, garantuojančiomis atsparumą ekstremaliomis sąlygomis ir esant įvairiai klimato temperatūrų kaitai. Gaminama dviejų tipų: apatiniam stogo dangos sluoksniui – iš viršaus padengta kvarcinio smėlio pabarstu, ir viršutiniam hidroizoliaciniam apsauginiam plokščiųjų stogų dangos sluoksniui – iš viršaus padengta skalūno pabarstu, užtikrinančiu apsaugą nuo UV spindulių. Tarnavimo laikas – daugiau nei 25-30 metų.

Vienas populiariausių sprendimų plokščių stogų įrengimui ir remontui – tai prilydomoji elastomerinė stogų ir hidroizoliacinė danga „MIDA UNIFLEKS“. Taip pat gaminama dviejų tipų: viršutiniam hidroizoliaciniam apsauginiam plokščių stogų dangos sluoksniui – iš viršaus padengta skalūno pabarstu, ir apatiniam dangos sluoksniui – iš viršaus padengta kvarcinio smėlio pabarstu. Tarnavimo laikas – daugiau nei 15-20 metų.

Verta prisiminit, kad vien tik gera danga negarantuos stogo ilgaamžiškumo. Daug lemia ir darbininkų profesinalumas. Dažnai pasitaikanti klaida – blogas stogo dangos sujungimas su vertikaliais paviršiais. Vėliau tai gali lemti mikroplyšių atsiradimą ir drėgmės tarpsluoksnyje kaupimąsi. Iškilus poreikiui, UAB „Mida LT“ specialistai visuomet pasirengę suteikti reikalingą informaciją apie stogų įrengimą ir remontą.

HIDROIZOLIACINĖS MEDŽIAGOS, KURIOMS TAIKOMA GARANTIJA