Dažniausiai daromų klaidų renovuojant stogus

Sutapdintų stogų renovacijos tipai

Sutapdintų (plokščių) stambiaplokščių stogų renovacijos metu, jei stogas yra šiltinamas, atsižvelgiant į situaciją, gali būti klojamas papildomas, vidutiniškai 15 cm storio termoizoliacijos sluoksnis, leidžiantis pasiekti šiuo metu statybos normų reikalaujamą stogo konstrukcijų varžą. Jei pasirenkama stogo konstrukcijų renovacija be papildomo šiltinimo, tuomet reikia atkreipti dėmesį į naudojamų medžiagų bei jų sistemų paskirtį – jos turi būti skirtos būtent tokių stogų renovacijai. Dažniausia problema, kylanti renovuojant senus stambiaplokščius daugiabučius, – senoji ruberoidinė jų stogų danga būna per daug prisigėrusi drėgmės, tad klojant naują stogo dangą tenka sukurti specialius, drėgmę iš stogo pašalinti leidžiančius sprendimus. Įvairūs stogo renovacijos sistemų gamintojai siūlo įvairių šios problemos sprendimo būdų, tačiau paprastai laikomasi trijų pagrindinių principų.

Pirmojo tipo stogų danga iš karto nevisiškai prilydoma prie pagrindo ir suformuojamas išlyginamasis sluoksnis taip, kad susidarantis garo slėgis yra išlyginamas drėgmės perteklių pašalinant per specialiai įrengtus kaminėlius. Antrasis būdas – prieš dedant stogo dangą, įrengiamas specialus perforuotas atskiriamasis sluoksnis, neleidžiantis dangai visiškai prisiklijuoti prie pagrindo, ir sudaromos sąlygos drėgmės pertekliui pasišalinti per įrengtus kaminėlius. Trečiuoju atveju naudojama ne bituminė, bet PVC su priklijuotu iš vidinės pusės specialiu audiniu stogo danga, sudaranti vandeniui nelaidžią, bet galinčią išgarinti drėgmę sistemą.


Viena dažniausiai daromų klaidų renovuojant stogus

 
Viena dažniausiai daromų klaidų renovuojant stogus – noras taupyti renkantis reikalingus priedus – ventiliacijos kaminėlius, įlajas ar sandariklius. Net jei visa stogo sistema įrengta tinkamai, tačiau panaudoti prastos kokybės priedai, po kelerių metų užsakovai paprastai patiria nemažai problemų, susijusių su stogo sandarumu. Nekokybiško plastiko priedai po kelerių metų dėl saulės ir aplinkos poveikio tampa trapūs, praranda atsparumą, reikalingas ypatybes, tampa nesandarūs.

• Specialūs ventiliacijos kaminėliai leidžia iš vidaus patalpų kylančiai drėgmei pasišalinti nepakenkiant stogo konstrukcijai, neleidžia susiformuoti oro pūslėms ir išsisluoksniuoti hidroizoliacijai bei išleidžia ant apatinio hidroizoliacijos paviršiaus susidarantį kondensatą. Tokių kaminėlių veikimo principas pagrįstas slėgių skirtumu, susidarančiu judant oro srautams, tačiau dėl specialios kaminėlių gaubto konstrukcijos, sukuriančios papildomą trauką pučiant vėjui, dar padidinamas jų našumas. Dėl šių kaminėlių šilumos izoliacija stogo konstrukcijose išlieka sausa, taip pat pagerinama patalpų oro kokybė bei sumažinamos išlaidos šildymui.

• Dėl intensyvaus aplinkos poveikio ant stogo iškelti komunikaciniai elementai – reklaminiai skydai, ventiliacijos angos, antenos, vėliavų stovai ar pan. – nuolatos juda, todėl dangos ir šių objektų sąlyčio vietoje danga gali tapti nehermetiška. Tam labai svarbu pasirinkti tinkamus sandariklius.
• Vidiniam vandens surinkimui rekomenduojamos įlajos „AM-Teho“ ir „CM“, pagamintos iš atsparių korozijai, smūgiams ir atmosferos poveikiams medžiagų. „AM-Teho“ įlajos(vamzdžių skersmuo 50; 75; 110 ir 160 mm) skirtos naudoti stoguose su bitumine danga, PVC ir EPDM membranomis. Šiose įlajose įrengti beorio srauto filtrai skirti staiga susikaupusiam dideliam kiekiui vandens nuvesti, o papildomai komplektuojamas elektrinis šildymo kabelis garantuoja patikimą vandens nuvedimą nuo stogo atšilimo ir užšalimo periodais pavasarį ir rudenį. Įlajos „CM“ (vamzdžio skersmuo 75; 110 mm), pagamintos liejimo būdu, yra ypač hermetiškos ir skirtos naudoti stoguose su bitumine danga.


Mechaniškai tvirtinama danga

o Renovuojami stogai sudaro didžiąją sutapdintų stogų rinkos dalį. Praktiškai visi ruberoidu dengti pramoninių pastatų ar daugiabučių namų stogai, jei jie dar nebuvo renovuoti naujos kartos dangomis, yra apverktinos būklės; didelę dalį tų stogų, kurie prieš 5 – 10 metų buvo renovuoti, naudojant pigias prastos kokybės dangas, jau vėl reikia tvarkyti. Sutapdintų stogų renovacijai paprastai yra naudojamos prilydomosios bituminės dangos. Deja dažnai rezultatais tenka nusivilti – sutvarkius stogą, problemos iškyla daug anksčiau, negu buvo tikėtąsi.
• Problemos, su kuriomis dažniausiai susiduriama, renovuojant senus ruberoidu dengtus stogus:
• • Dėl didelių darbo sąnaudų, pašalinanat seną ruberoido dangą, ši dažniausiai yra paliekama - nauja danga yra prilydoma ant senos. Dažniausiai sena ruberoido danga (kurios sluoksnių bendras storis kartais siekia 7 – 10 cm ir daugiau, jei stogas buvo keletą kartų renovuotas) ir po ja esantys stogo konstrukcijos sluoksniai būna smarkiai įmirkę. Prilydant naują stogo dangos sluoksnį, ši drėgmė yra “uždaroma” po juo. Vasarą, kai saulė smarkiai įkaitina stogą, po danga susidaro didelis vandens garų slėgis, kuris dažnai lemia pūslių atsiradimą naujoje dangoje. Šios pūslės yra ne tik estetinė problema – tai žymiai greičiau pažeidžiamos stogo vietos (ypač jei yra naudojamos pigios prastos kokybės medžiagos).
• • Tam, kad sumažinti vandens garų slėgį po danga, yra įrengiami ventiliaciniai kaminėliai. Tačiau dažnai dėl neteisingo jų įrengimo ar kitų priežasčių jie pridaro daugiau žalos nei duoda naudos:
• Kaminėliai yra įrengiami, įleidžiant juos iki šilumos izoliacijos sluoksnio. Taigi pirmiausia jie ir vėdina įmirkusį dujų silikato ar keramzito sluoksnį, bet yra mažai veiksmingi, pašalinant viršutiniuose ruberoido sluoksniuose susikaupusią drėgmę.
• Galima įrengti specialius kaminėlius, kurie vėdintų ir viršutinius senos dangos sluoksnius, bet tada reikia naudoti specialias ventiliuojamas dangas (dažniausiai dvisluoksnes, kurių apatinis sluoksnis prilydomas ~50 % paviršiaus ploto, paliekant garo išskirstymo kanalus). Tačiau šios dangos yra retai naudojamos dėl santykinai aukštos jų kainos, be to, jos taip pat turi tam tikrų trūkumų:
a)Prilydomosioms dangoms ypatingai svarbus pakankamas jų sukibimas su stogo paviršiumi (sena danga). Seno ruberoido tarpsluoksniai dažnai būna “atšokę” dėl drėgmės poveikio ar įrengimo klaidų. Minėtoj sistemoj apatinis (laikantis) sluoksnis prilydomas tik 50 % viso ploto, dalis kurio gali pakliūti ant tokio “atšokusio” pagrindo - iškyla pavojus, kad nauja stogo danga gali būti atplėšta, veikiant didesnei vėjo apkrovai.
b)Specialiais tyrimais buvo nustatyta, kad ir teisingai įrengti kaminėliai ilgainiui duoda atvirkščią efektą – pro juos išorės drėgmė patenka po stogo danga.
c) Taip pat nereikia pamiršti, kad apie 90 % įrengimo klaidų pasitaiko būtent įvairiausių stogo detalių (parapetų, kaminėlių, stoglangių, įlajų ir t. t.) vietose. Kuo mažiau “detalaus” darbo – tuo mažesnė “statybinio broko” galimybė!
o Atskirai verta paminėti stogus, kur, renovuojant seną dangą, įrengiamas papildomas šilumos izoliacijos sluoksnis:
• • Tokius stogus prilydomaja danga būtina dengti dviem sluoksniais (išskyrus kelias specialias dangas). Dažnai tam, kad sumažinti medžiagų savikainą (ir konkursinio pasiūlymo kainą) rangovai naudoja pigias abejotinos kokybės medžiagas (ypač dažnai – apatiniam sluoksniui), kurių tarnavimo laikotarpis neviršija 10 – 15 metų.
• “Nei viena sistema apskritai nėra geresnė už savo silpniausią vietą”!!! Bet kokie taupymai kokybės sąskaita atskirose sistemos dalyse turi tiesioginę įtaką galutiniam rezultatui.