Apželdinti , eksplotuojantis stogai

Plokštieji eksploatuojami apželdinti stogai 

Medžiagos Žaliems stogams įrengti  

 

 

Gamtos kampelis mieste - apželdinti stogai
Plečiantis miestams, mažėjant želdyno plotams sparčiai populiarėja polinkis nenaudojamas stogų erdves paversti gamtos kampeliais. Pagrindiniai ant plokščiojo stogo auginamų augalų poreikiai - vanduo ir deguonis, kurių turi būti dirvoje. Tačiau taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kokias apkrovas gali atlaikyti konstrukcija. Augalams augti reikia nuo 30 iki 100 cm žemės. Kadangi jos svoris labai didelis, gamintojai siūlo specialią žemę stogui želdinti. Tai maždaug keturis kartus lengvesnės žemės, dėl jose esančių stambių keramzito, medžio žievės ar kitų dalelių jos nesukrinta, taigi, sugeba išlaikyti pakankamą deguonies kiekį. Kadangi dirvožemis gaminamas specialiai apželdintiems stogams, užtenka vos 10-30 cm storio dirvos sluoksnio. Siekiant aprūpinti želdinius vandeniu ir apsaugoti juos nuo per didelio kritulių kiekio, naudojami specialūs drenuojantys polistireno lakštai, savyje galintys sukaupti nuo 20 iki 100 l vandens, o perteklių paprasčiausiai pašalinti specialiais nutekamaisiais grioveliais. Kažkodėl Lietuvoje susiformavusi nuomonė, kad apželdinta terasa yra nepatikima, nes būtinai ims varvėti, rizikinga, nes apkraunamos stogo konstrukcijos (neva augalams augti reikia daug žemės), ir reikalaujanti daug priežiūros, nes augalus reikia laistyti, ravėti ir t.t. Šis mitas trukdo realiai suvokti apželdintos terasos įrengimo niuansus ir privalumus. Tradicija želdinti stogus Europos šalyse atsirado ne ieškant prabangos, o visų pirma praktiniais ir ekonominiais sumetimais:
  * Apželdinto stogo yra ilgesnė eksploatavimo trukmė dėl sumažėjusio ekstremalių temperatūrų svyravimo bei UV   spindulių ir cheminio poveikio.
  * Geresnė šilumos izoliacija, leidžianti taupyti energiją, nes grunto sluoksnis atlieka šilumos akumuliacinio sluoksnio vaidmenį: garuojanti drėgmė aušina pastatą dienos karščių metu, o naktį grunto šiluma neleidžia jam greitai atvėsti.
  * Žaliąjį stogą galima laikyti "kietąja hidroizoliacijos sistema", kuri gaisro atveju apsaugo pastatą nuo ugnies išplitimo taip pat gerai, kaip stogas su žvyro skalda.
  * Apželdintas stogas slopina triukšmą iki 50 dB
  * Augalinis substratas arba gruntas sugeria lietaus vandenį, dėl to mažiau apkraunamos kanalizacijos ir lietaus nuvedimo sistemos.
  * Apželdinta terasa arba balkonas pevers bet kokias patalpas prabangiais apartamentais.
Sumuojant pliusus negalima nepaminėti apželdintų stogų teigiamo poveikio ekologijai.
Taigi, argumentų įsirengti apželdintą terasą išties daug. Kaip ir kuo apželdinti terasą?
  * Pagrindas būtinai turi būti tvirto betono, kad be rizikos išlaikytų papildomą apkrovą.
  * Garo izoliacijos būtinumas priklauso nuo šilumos izoliacijos tipo, pastato drėgnumo ir pagrindo tipo. Esant "atvirkštiniam" stogui dažnai šią funkciją atlieka hidroizoliacija.
  * Šilumos izoliacinė medžiaga turi būti atspari gniuždymui (tankis ≥200 kg/m3).
  * Hidroizoliacijai reikia naudoti medžiagas, atsparias šaknų praaugimui bei bakterijų ir mikroorganizmų poveikiui. 
  * Drenažo sluoksnis turi būti efektyvus vandens pertekliui nubėgti: atsparus šalčiui ir gniuždymui, chemiškai neutralus ir nekenksmingas augalams.
  * Vandenį kaupiaunčios plokštės - specialiai želdintiems stogams, dažniausia iš polistireno pagamintos plokštės, skirtos kaupti drėgmę- nuo 20 iki 100 l/m2. Didžiausia klaida yra manyti, kad vietoje šių plokšcių galima naudoti paprastą drenažinę membraną (ji veikia priešingai, tai yra - pašalina drėgmę iš augalinio sluoknio). Padėjus vandenį kaupiančias plokštes pasiekiamas ir kitas labai svarbus tikslas - augalų šaknys skverbiasi ten, kur yra drėgmė, tokiu būdu yra stiprinamas žalio stogo atsparumas vėjo apkrovoms.
  * Substratai arba augaliniai sluoksniai yra geresnės kokybės nei įprasta dirva. Jų pakanka tik 10-15 cm storio, želdinant stogą specialiais daugiamečiais augalais, tuo tarpu paprastos dirvos prireiks bent 30 cm. Substratas greitai absorbuoja vandenį ir po to lėtai tiekia jį augalams. Visiškai prisotintame vandens substrate lieka pakankamai daug deguonies, dėl to jis nedumblėja. Substratas išlaiko ir absorbuoja maitinamąsias medžiagas, kuriomis vėliau maitins augalus. Jis yra lengvas, maždaug 1200 kg/ m3, ir stabilios struktūros. Substrato kokybė geram sodui ant stogo labai svarbi tiek pačiai augalijai, tiek hidroizoliaciniam sluoksniui, apsaugant jį nuo pažeidimų. Kokybiškas substratas turi didelę gebą sugerti vandenį, taip stimuliuodamas šaknų augimą substrate. KĄ REIKIA ŽINOTI, RENKANTIS AUGALUS

    

 

 

 

 

  SMULKI AUGALIJA SODAI ANT STOGO
Žaliųjų stogų rūšys Žolinių augalų stogai Žolės stogai Lengvi sodai ant stogo Sunkūs sodai ant stogo
Priežiūra Ribota (ekstensyvi vegetacija) Intensyvi (reguliari priežiūra) Intensyvi (reguliari priežiūra) Intnsyvi (reguliari priežiūra)
Augalija Sąmanos, gėlės žoliniai augalai ir jų deriniai su žole Daugiausia žolės ir jų deriniai su žoliniais augalais Smulkių augalų ir krūmų deriniai su žolėmis, sąmanomis, gėlėmis, žoliniais augalais Krūmokšniai, krūmai, medžiai
Substrato vid. sluoksnio storis         10 cm 10 - 20 cm 20-50 cm 50-100 cm
Vidutinis svoris       150 kg /m2 150-300 kg/ m2 300-750 kg/ m2 750-1500 kg/ m2

   

 

Apželdintas stogas yra ekosistemos dalis, todėl jos diegiamos miestuose, kur yra daug pastatų ir nebelieka vietos želdiniams, kur žemė yra labai brangi. Želdinti stogai - viena išeičių turėti savo žalumos čia pat po langais.

 

Žalieji stogai 

 

Žalieji stogai - sparčiai plintanti viena atvirkštinių stogų modifikacijų. Žalieji stogai turi labai ilgą istoriją, užtenka prisiminti kabančiuosius Semiramidės stogus. Žalieji stogai populiarūs Pamyre, kur ant stogų beriama derlingos žemės ir auginamos daržovės, ir Norvegijoje, kur žalieji stogai yra puiki šilumos izoliacija.

 

Reikalavimai šiems stogams skiriasi nuo įprastinių atvirkštinių stogų, nes pirmiausia reikia įvertinti augalų sugebėjimą įsiskverbti į mažiausius plyšelius ir juos išplėsti. Apsaugai nuo šaknų poveikio klojama danga iš PVC ar folijos.

 

Drenuojantis sluoksnis turi būti ne mažesnio kaip 100 mm storio, jam tinka keramzitas ar plautas 5-20 mm stambumo žvyras. Filtruojančiam sluoksniui įrengti naudojamas sintetinis pluoštas, mineralinės vatos veltinis, stiklo audinio sluoksnis.

 

Žemės substrato storis priklauso nuo to, kuo apželdinsite stogą. Vejai ir gėlių gazonams reikia 10-20 cm, gėlėms ir žydintiems krūmams 20-30 cm, krūmams ir nedideliems medžiams 40-70 cm.

 

Sprendimas atvirkštiniam žaliam stogui:   

 


Apšiltinto plokščiojo eksploatuojamo apželdinto stogo detalė (gėlėms ir žydintiems krūmams)

 

1. G/b plokštė
2. Nuolydį formuojantis sluoksnis
3. Hidroizoliacija
4. polistireninio putplasčio plokštė
5. perforuotas duobėtas lakštas ir geotekstilė (geotekstilė klojama virš duobėto lakšto)
6. Vandenį drenuojantis sluoksnis (keramzitas, žvyras)
7. Vandenį filtruojantis sluoksnis (geotekstilė)
8. Žemės substrato sluoksnis