Kodėl rasoja angokraščiai

Šiandiena didžioji dauguma pastatų susiduria su mikroklimato problemomis. Siekiant mažinti sąnaudas skirtas šildymui didėja reikalavimai pastatų apšildymui. Langai ir durys sudaro ženklią dalį pastato fasado ploto, tad jų įtaka energijos taupymui turi didelę įtaką. Šiandieninės statybinės ir termoizoliacinės medžiagos, tinkamai jas naudojant, ženkliai sumažina šilumos nuostolius.

 

Kodėl patalpoje esantys garai skverbiasi lauk? Ore esančių garų slėgis geba išlyginti slėgių skirtumą tarp greta esančių plotų. Kitaip tariant, patalpoje esantis didesnis slėgis, lyginasi/skverbiasi į išore – skverbiasi lauk. Todėl šildymo sezono metu vyksta vandens garų difuziją iš pastato vidaus į išorę.

 

Tačiau sandarus būstas dar nereiškia, kad norimas rezultatas yra pasiektas. Esant gerai pastato jungčių izoliacijai ir esant nepakankamai ventiliacijos, oro kaitos bėgant laikui patalpoje kaupiasi drėgmė. Drėgmė sutrikdo montavimo medžiagos (dažnai montažinių putų) šilumos izoliacines savybes (ir tais atvejais kuomet putos yra padengiamos tinku). Dėl tokių priežasčių šiluminė varža sujungimuose tarp rėmo ir lango sumažėja. Atsiranda šilumos nuotėkis, atsiranda drėgmė, arba ji padidėja. Neišvengiamai kaupiasi pelėsis, ilgainiui pastebime irimo požymių angokraščiuose.Priežastys prastam mikroklimatui atsirasti:

a)    langas (profilis, stiklo paketas) turi atitikti reikalavimus tam tikram objektui;

b)    ventiliaciniai sutrikimai (ventiliacijos nepakankamumas);

c)    neteisingas gaminių montavimas;

d)    neteisingai parinktos montažinės, izoliacinės medžiagos;

 

Pasekmės:

a)    drėgmė ir pelėsiai aplink langus, duris;

b)    atsiradę įtrūkimai apdailoje;

c)    prastos šiluminės ir garso izoliacinės savybės;

d)    jungčių sandarumo sutrikimai;

e)    papildomos išlaidos;

Aplaidus požiūris į lango montavimo sistemą arba visiškas jos ignoravimas sukelia nereikalingas problemas kurias spręsti vėliau yra nelengva.

Net ir naujos statybos, arba renovuotas būstas gali turėti šalčio tiltelius aplink langą ir lango vietoje.

 

FIZIKA Pastato viduje nuolat vyksta oro judėjimas tarp šiltų ir vėsių vietų. Šiluma visada juda į vietas kur temperatūra yra mažesnė. Dėl temperatūros mažėjimo kinta oro prisotinimas vandens garais lygis – santykinis drėgnumas. Mažėjant garų temperatūrai ore iki 100% soties būklės, tai veda prie kondensacijos.

 

Ant senų, prastai izoliuotų langų, rasos lašus galima pamatyti ant stiklo, tarpinių, rečiau ant profilio. Sumontavus naujus, langus turinčius labai geras šilumines savybes, gaminius drėgmė vis tiek kondensuojasi vietose tarp lango rėmo ir sienos (tais atvejais kai izoliacija sudaro tik poliuretano putos). Neapsaugotos poliuretano putos ilgainiui prisotinamos vandens garų – žymiai pablogina jų šilumines izoliacines savybes. Sumažėja paviršiaus temperatūra lango rėmo montavimo siūlėje ir atsiranda terminis tiltelis. Šiuose vietose gali rasoti, drėgti, arba atsirasti pelėsis vidinėje pusėje.

Mažėjant temperatūrai keičiasi santykinis oro drėgnumas ir gali pilnai prisisotinti iki 100%. Tuo metu vandens garų perteklius kondensuojasi ant šaltų paviršių. Pavyzdžiui temperatūrai esant +20 ° C, kondensatas atsiranda tada kai vandens kiekis siekia 17,5 g/m3. O temperatūrai nukritus iki +10 ° C, garai kondensuojasi esant tik 8,7g/m3 vandens ore.

Paprastai tariant – prastai izoliuoti pastatai ir langų montažinės siūlės yra pagrindinė vandens garų kondensacijos priežastis vietose kur šaltesni paviršiai. Taip atsiranda šilumos nuostoliai iš patalpos. Vienintelis kelias užkirsti kelią tokiems reiškiniams – tinkamų statybinių technologijų naudojimas. Vienintelė alternatyva, tai sujungimo siūlę išlaikyt sausą

FIZIKINIAI principai  norėdami išvengti vandens garų kondensacijos, drėgmės ir pelėsio atsiradimo uždarose patalpose ant angokraščio ir lango rėmo būtina užtikrinti, kad temperatūra bet kuriame taške būtų ne mažesnė nei + 13 ° C.

Termovizinėje nuotraukoje  didžiausius šilumos nuostolius iš pastato kuriame sumontuoti nauji langai be reikiamų garo izoliacinių medžiagų.

 

 

Langų rasojimas: kodėl tai vyksta?

Langų rasojimas yra opi problema, ypatingai dažnai pasireiškianti naujos statybos ar renovuotose namuose, taip pat nesandarius senuosius langus pasikeitus naujais plastikiniais ar mediniais langais.

Dažniausiai langai rasoja dėl prastos patalpų ventiliacijos. Būsto ore visuomet yra vandens garų. Jie susidaro gaminant maistą, prausiantis. Žmogus per parą išskiria apie 1 litrą vandens. Garų koncentracija patalpoje padidėja ir dėl naujo lango sandarumo.

Dėl temperatūrų skirtumo lango krašteliuose atsiradusi drėgmė - ženklas, jog lango stiklas geriau izoliuoja šilumą nei rėmas ar varčia. Langai labiau rasoja, kai stiklo pakete įmontuotas aliumininiai rėmelis, kuris blogiau nei plastikinis izoliuoja šilumą, sklindančią iš patalpų vidaus. 

Rasojimo išvengti padeda lange įrengtos orlaidės, savaiminio vėdinimo sistemos - jų dėka pro nedidelį plyšį oras cirkuliuoja visą parą net ir esant uždarytiems langams. Pagelbės ir vadinamoji mikroventiliacija . Lango rankenėlę pasukus atitinkama kryptimi, oras judės pro nedidelį plyšį tarp varčios ir staktos. 

Norint efektyviai, be didelių šilumos nuostolių ir papildomų investicijų išvėdinti patalpas, rekomenduojama keletą kartų per dieną trumpam kuo plačiau atverti langus. Oras patalpoje greitai pasikeis, jis bus sausesnis. Nors bute bus šiek tiek vėsiau, tačiau langai neberasos. 

Stiklų rasojimas kambaryje sukelia daug nepatogumų. Pirmiausia - be perstojo varvantis vanduo ant palangės. Be to, didėja oro drėgnumas patalpoje. Aprasoję langai tampa mažiau pralaidūs šviesai ir pro juos mažiau matyti. Tokiame kambaryje tenka anksčiau uždegti šviesą. 

Langai rasoja
 , kai patalpos yra labai drėgnos, o temperatūra žema. Dažniausiai taip būna virtuvėje, miegamajame, vonios kambaryje, taip pat gyvenamosiose patalpose, kur auginama daug augalų.  Langų rasojimas, ypač žiemą, priklauso nuo patalpų vidaus temperatūros ir langų stiklų temperatūros. 


Tik vėdinant patalpas galima apsaugoti langus nuo rasojimo, sienas - nuo pelėsių atsiradimo. Tuo pačiu pakeisti orą grynesniu, pašalinti nemalonius kvapus ir drėgmę. Natūralus vėdinimas labiausiai paplitęs. Patalpas reikėtų vėdinti 3-4 kartus per dieną. Geriausia vėdinti 1-5 min. padarant skersvėjį. Žinoma, reikia atsižvelgti į esamą kambario temperatūrą. Reguliarus patalpų vėdinimas - svarbiausias veiksnys, kuriant palankų mikroklimatą.

Galima languose arba sienose įtaisyti orlaides. Jos užtikrina reguliarų patalpų vėdinimą. Jeigu sienos yra storos ar palangės plačios, reikalingi ir oro kanalai nuo radiatoriaus, kad šiltas oras kiltų tiesiai į lango apačią. Tada vyks oro cirkuliacija ir patalpų vėdinimas neturės įtakos langų rasojimui.

Vėdinimo problema dažnai išryškėja sumontavus naujus (nebūtinai plastikinius) langus. Labai kokybiški langai užtikrina sandarumą ir gerą šilumos izoliaciją, tačiau, jei patalpoje nėra įrengta ventiliacijos sistema, patalpa tampa drėgnesnė, oras joje tampa troškus, kai labai šalta, stiklo paketo kraštas net gali apledyti. Visų pirma derėtų pabrėžti, kad nei langų gamintojai, nei profilis, iš kurio pagamintas sandarus langas , nei stiklo paketas, dėl to nėra kalti. Kai kuriais atvejais, jei langas įstatytas neteisingai, gali rasoti angokraščiai. Tokiu atveju reikia, kad specialistas įvertintų situaciją.