Reikalavimai plokščių stogų konstrukcijoms
1. Plokščiojo stogo konstrukcija turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad jis atliktų savo funkcijas, esant įprastoms nuo oro sąlygų priklausančioms temperatūroms (nuo -30 0C iki +80 0C). 2. Plokščiasis stogas privalo turėti vandens nuvedimo sistemą, kuri nekenktų pastato statybinėms konstrukcijoms ir aplinkai (želdiniams, šaligatviams, gatvėms, kitiems statiniams). 3. Plokštieji stogai, kurių nuolydis nuo 0,70 (1,25%) iki 2,90 (5%) turi būti ypatingai patikimos konstrukcijos, kad būtų sumažinta pratekėjimų rizika dėl stovinčio vandens tikimybės. 4. Stogo nuolydis turi būti suformuotas taip, kad vanduo ant stogo nesilaikytų ilgiau kaip 4 valandas po lietaus. 5. Stogų konstrukcijose naudojamos medžiagos ir jų įrengimas turi atitikti STR 2.05.02:2001 "Statinių konstrukcijos. Stogai" ir Lietuvos standartų reikalavimams.
Reikalavimai hidroizoliacinėms stogų dangoms
1. Stogo hidroizoliacinė danga turi būti įrengta taip, kad užtikrintų ilgalaikę pastato hidroizoliacinę apsaugą ir eksploatacinį stogo patikimumą. 2. Stogo dangos parenkamos atsižvelgiant į jų technines charakteristikas, atliekamų darbų pobūdį (naujo stogo įrengimas, renovacija ar kapitalinis remontas) bei stogo nuolydį, pagrindą, ant kurio jos klojamos. Taip pat turi būti įvertintos klimato sąlygos, šilumos izoliacinių medžiagų rūšis ir storis, stogo konstrukcijos ir galimas jų judėjimas. 3. Naujo arba renovuojamo stogo hidroizoliacija turi būti įrengiama iš dviejų tarpusavyje pilnai suklijuotų polimerinės bituminės dangos sluoksnių, kur viršutinio sluoksnio dangos viršus pabarstytas stambiagrūdžiu mineraliniu barstalu (skalūnu). 4. Kapitalinio stogo dangos remonto atveju, kai pilnai nuimamas senas hidroizoliacinis sluoksnis, stogo hidroizoliaciją rekomenduojama įrengti iš dviejų dangos sluoksnių, kaip ir naujo stogo atveju. 5. Stogo nuolydžiui esant didesniam kaip 2,90, kai stogo danga klojama tiesiai ant medinio pagrindo arba šilumos izoliacijos, reikalingos papildomos stogo dangos tvirtinimo priemonės prieš galimą nuslinkimą. Stogo nuolydžiui esant daugiau kaip 2,90, viršutiniam hidroizoliacijos sluoksniui įrengti, parenkamos SBS tipo polimerais modifikuotos bituminės dangos su poliesterinio pluošto pagrindu (armuojančiuoju sluoksniu), apatiniam hidroizoliacijos sluoksniui - su poliesterinio pluošto arba stiklūno pagrindais. Esant stogo nuolydžiui iki 2,90, rekomenduojama abu hidroizoliacijos sluoksnius įrengti iš polimerinių - bituminių dangų su poliesterinio pluošto pagrindu. Dengiant stogus ritininėmis bituminėmis prilydomosiomis dangomis: ant kietų pagrindų - viršutinis sluoksnis turi būti polimerinės - bituminės dangos; ant minkštų pagrindų (akmens, stiklo vata) - abu sluoksniai tik polimerinio bitumo ir armuoti medžiaga, turinčia santykinį pailgėjimą >= 20%. Plokštieji stogai skirstomi pagal: 1. Konstrukcijų rūšį: a) vėdinamus b) nevėdinamus 2. Eksploatavimo pobūdį: a) eksploatuojamus b) ne eksploatuojamusNevėdinamo stogo konstrukcija • 1a pav. Nevėdinamo stogo konstrukcijos kai apšiltinimui naudojamas putų polistirolas
1b pav. Nevėdinamo stogo konstrukcijos kai apšiltinimui naudojama akmens vata
Nevėdinami neeksploatuojamieji stogai (kaip pavaizduota 1 paveiksle) gali turėti šiuos sluoksnius: • hidroizoliacinę stogo dangą (a), • papildomų hidroizoliacinių sluoksnių, • vandens garų slėgį išlyginantį sluoksnį (b), • šilumą izoliuojantį sluoksnį (e), • garą izoliuojantį sluoksnį (g), • išlyginamąjį sluoksnį (c), • nuolydžio suformavimo sluoksnį (d), • stogo pagrindą (k).
Vėdinamo stogo konstrukcija
Vėdinami neeksploatuojamieji stogai (žr.2 paveikslą.) gali turėti šiuos sluoksnius: • hidroizoliacinę stogo dangą (a), • papildomų hidroizoliacinių (ventiliacinių) sluoksnių (b), • viršutinį paklotą (c, d), • vėdinamą oro tarpą (e), • šilumą izoliuojantį sluoksnį (f), • nuolydžio suformavimo sluoksnį, • stogo pagrindą (k).
Stogo dangos sluoksnių išdėstymas
1. Apatinės dangos sluoksnis 2. Viršutinės dangos sluoksnis Pastaba. Paveksle matmenys nurodyti milimetrais
Stogo dangų klojimui prilydymo būdu turi būti naudojamas specialus dujų degiklis. Apatinė dangos pusė liepsnos pagalba turi būti pakaitinama iki (155 – 165)°C temperatūros, priklausomai nuo prilydomos dangos atsparumo karščiui temperatūros rodiklio.Tolygiai, neperkaitinant turi būti lydoma dangos apatinė, polietileno plėvele padengta pusė tol, kol nudega plėvelė ir prieš išvyniojamą ritinį pradeda tekėti bitumo masės bangelė. Labai svarbu pasirinkti tinkamą temperatūrą, nes, pasirinkus per mažą - danga nepakankamai gerai prisiklijuos prie pagrindo, o pasirinkus per aukštą – bus perkaitinta. Klijuojant prilydimo būdu danga kaitinama tokiu intensyvumu, kad prieš ritinį tekėtų išsilydžiusio bitumo bangelė, dangos juostos šonuose ištrykštų ne mažiau 5 mm ir ne daugiau 15 mm pločio bituminės masės ruoželis. Virš juostos einantis stogdengys turi lėtai koja stumti ritinį taip jį išvyniodamas ir leisdamas dangai sukibti su pagrindu ar jau esančiu sluoksniu. Tam, kad klojėjas neišmindžiotų kaitinamos dangos, jis privalo: eiti juostos viduriu ir šią sritį kaitinti mažiau, kad savo svoriu neperspaustų dangos; mūvėti plokščiapadžius batus. Klojant dangą svarbu, kad juosta neiškryptų iš numatyto kelio. Prieš klojant ritinys turi būti išvyniojamas ir nustatoma tiksli jo klojimo kryptis. Po to juosta iš abiejų galų kaip galima standžiau suvyniojama iki vidurio, užtikrinant, kad danga nenukryptų. Tam gali būti naudojama pasigaminta metalinė šerdis su išdroža, į kurią suvyniojant įkišamas juostos galas. Be to, naudojant metalinę šerdį, lengviau pasiekti tolygų dangos priklijavimą, ypač juostos galuose.
